Dantų kanalų gydymas (endodontija)

Endodontinis gydymas arba, kitaip, dantų kanalų gydymas, padeda išsaugoti natūralius dantis ir yra taikomas danties šaknies kanalų gydymui. Endodontinio gydymo dėka įmanoma išsaugoti sugedusį arba labai infekuotą dantį jo neraunant. Jis yra taikomas tuomet, kai ėduonis pažeidžia ne tik patį danties paviršių, bet išsiplečia taip stipriai, kad pasiekia minkštuosius danties audinius (pulpą). Pažeidus danties pulpą, kraujagyslės ir nervai žūva, dantis tampa negyvas. Endodontinio gydymo gali prireikti ir dėl tame pačiame dantyje atliktų daugkartinių odontologinių procedūrų arba danties traumos, kuomet šis įtrūksta ar skyla dėl nekokybiškai atliktos danties vainiko restauracijos. Kai vidiniai danties audiniai tampa atviri, jie yra pažeidžiami bakterijų, kurios sukelia uždegimą. Kuo ilgiau šis uždegimas yra negydomas, tuo giliau jis plečiasi į aplinkinius audinius, sukeldamas periodontitą. Ilgainiui apie infekuotą dantį tirpsta žandikaulio kaulas, formuojasi židinys. Laiku neatlikus endodontinio gydymo, galima prarasti nuosavą dantį, kurį tuomet reikės atkurti implantuojant ar tvirtinant dantų tiltą.

Endodontinio gydymo tikslas yra išsaugoti natūralų dantį, kad nereikėtų jo traukti. Taigi, galima sakyti, kad dantų kanalų gydymas yra tausojanti procedūra, siekianti kuo ilgesnio natūralių dantų išsaugojimo.

Dantų kanalų gydymas atliekamas stipriai padidinus vaizdą individualia optika, naudojant ultragarso aparatą, specialius instrumentus ir kitas aukštos kokybės medžiagas. Taip užtikrinama kanalų formavimo ir užpildymo kokybė. Atliekamos ir sudėtingos šaknų kanalų procedūros, tokios kaip perforacijų uždarymas, lūžusių instrumentų pašalinimas.

Endodontinis gydymas gali būti atliekamas vieno ar kelių vizitų metu. Jo eiga yra tokia:

1. pacientas apžiūrimas, jam atliekamas rentgeno tyrimas, padedantis įvertinti danties būklę, nustatyti esamų kanalų kiekį, jų ilgį, lenktumą;
2. jei reikalinga, atliekama vietinė nejautra ir danties izoliacija koferdamo sistema;
3. per danties vainiko viršų atveriama danties pulpa, pašalinami pakenkti audiniai;
4. naudojant labai mažus instrumentus, atliekamas mechaninis ir cheminis visų kanalų valymas, kruopščiai pašalinama infekuota ar uždegiminė pulpa;
5. danties kanalas išplatinamas, formuojamas ir sterilizuojamas, paruošiant gydomajai kalcio pastai arba galutiniam kanalo hermetizavimui;
6. neesant uždegimo, šaknies kanalas visiškai izoliuojamas, jį pripildant biologiškai suderinamos medžiagos – gutaperčos;
7. kai kuriais atvejais šaknies kanalo gydymas gali būti baigtas vieno apsilankymo metu. Tokiu atveju, po šaknies kanalo užplombavimo, danties vainikas atstatomas plombine restauracija.

Atlikus endodontinį gydymą prasideda kitas etapas – danties vainikėlio atstatymas. Kartais jį pakanka atkurti plomba, tačiau dažniausiai reikalingas danties protezavimas. Po galutinio atstatymo dantis funkcionuoja kaip natūralus.

Dažniausiai endodontiškai galima gydyti visus dantis. Labai retai danties nebegalima išsaugoti, nes jo šaknies kanalai yra nepraeinami. Danties šaknies kanalų gydymas yra sudėtingas procesas, o gydymo sėkmingumas priklauso ne tik nuo odontologo, bet ir nuo paciento. Kol danties vainikas nėra pilnai atstatytas, nerekomenduotina endodontiškai gydytu dantimi kramtyti ar kąsti. Pilnai neatstatytas dantis yra jautrus lūžiui, todėl po danties kanalų išvalymo ir jų užplombavimo būtina nedelsiant pilnai atstatyti danties vainiką. Labai svarbu, kad pacientas laikytųsi visų gydytojo nurodytų veiksmų ir po endodontinio gydymo reguliariai lankytųsi profilaktinėms apžiūroms, kurių metu toks dantis būna atidžiai stebimas.

Dažniausiai odontologams tenka atlikti labai seniai endodontiškai gydytų dantų šaknų kanalų pergydymą. Ankstesniais laikais gydytojams trūko tinkamos įrangos, nebuvo tokių pažangių tyrimų, medžiagų, todėl endodontinis gydymas vykdavo „aklai“. Šiuolaikinės odontologijos technologijos yra labai toli pažengusios ir suteikia žymiai geresnes diagnostikos bei gydymo galimybes.

Endodontinio pergydymo metu iš naujo išvalomi ir užplombuojami kanalai. Tai sudėtingas, daug žinių ir kruopštumo reikalaujantis gydymas.

Endodontinis pergydymas reikalingas tuomet, kai pirmą kartą atliktas endodontinis gydymas nebuvo sėkmingas. Taip nutinka dėl įvairių priežasčių:

• nekokybiškai išvalyti, prastai užsandarinti kanalai ir dėl to susiformavę uždegiminiai židiniai prie šaknies viršūnių;
• nepastebėti visi kanalai, esantys dantyje;
• pakartotinai atsiradęs ar nepilnai sugijęs uždegimas pirminio gydymo metu;
• danties trauma;
• jei šalia endodontiškai gydyto danties dantenose susiformuoja fistulė („pūlinukas”);
• jei rentgeno nuotraukoje aiškiai matome nepilnai ar nehermetiškai užplombuotus kanalus pirminio gydymo metu;
• jei burnoje matome pralaidų ar iškritusį laikiną užpildą, o dantį planuojame protezuoti;
• jei ankstesnio gydymo metu buvo komplikacijų: kanalo ar danties dugno perforacija, atsidalinęs instumentas kanale ar kanalo „užlaiptavimas”;
• pavėluotas danties vainiko atstatymas po kanalų plombavimo ir kt.

Klinikoje „Dantų Meistrai“ naudojant individualią optiką užtikrinamas geras darbinio lauko apšvietimas ir padidintas  matomumas, kai kanalų pergydymo metu iš jų reikia pašalinti seną užpildą, iš naujo atlikti chemomechaninį kanalų paruošimą, neretai pašalinti senas komplikacijas (pvz. kanalo „užlaiptavimą”) ir galiausiai kokybiškai užplombuoti  šaknis. Mūsų naudojama optika padeda įvertinti šaknų kanalų anatominius ypatumus. Po sėkmingo kanalų gydymo būtinas vainikinės danties dalies hermetiškas atstatymas. Rekomenduojame endodontiškai pergydytą dantį dėl savo pažeidimo dydžio ir likusių silpnų sienelių atstatyti protezavimo/mikroprotezavimo būdu. Tai atkuria kramtymo funkciją ir užtikrina tvirtumą.