Atgal

Diena be tabako: 50 priežasčių mesti rūkyti

Kasmet gegužės 31 d. minima diena be tabako. Ši data skirta informuoti visuomenę apie tabako vartojimo pavojus ir žalą rūkančiojo bei aplinkinių žmonių sveikatai, gyvenimo kokybei, materialinei gerovei ir gamtai.

Diena be tabako: 50 priežasčių mesti rūkyti

Kasmet gegužės 31 d. minima diena be tabako. Ši data skirta informuoti visuomenę apie tabako vartojimo pavojus ir žalą rūkančiojo bei aplinkinių žmonių sveikatai, gyvenimo kokybei, materialinei gerovei ir gamtai. Pasaulinę dieną be tabako 1987 m. įsteigė „Pasaulio sveikatos organizacijos“ valstybės narės, norėdamos atkreipti dėmesį į tabako epidemiją ir jos sukeliamas mirtis bei ligas, kurių galima išvengti.

 

Rūkymo atsisakymas – nelengvas žingsnis, tačiau nauda sunkiai gali būti aprašoma į kelias eilutes. Yra daugybė priežasčių, kurias skaičių ir faktų kalba pateikia „Pasaulio sveikatos organizacija“. Jei esate apsisprendę mesti rūkyti, štai kelios dešimtys jų, padėsiančios padidinti motyvaciją arba ją išlaikyti sunkiu momentu.

1. Kasmet nuo tabako miršta daugiau kaip 8 milijonai žmonių.

2. Rūkantieji patiria didesnę riziką susirgti sunkia COVID-19 forma arba mirti nuo šios ligos.

3. Rūkymas suteikia nemalonų kvapą odai, pirštams, namams, drabužiams, o ką jau kalbėti apie iškvepiamą orą.

4. Dėl tabako pagelsta dantys ir lengviau susiformuoja dantų apnašos.

5. Tabako vartojimas sukelia burnos ertmės vėžį, lūpų, ryklės, gerklų, stemplės vėžį.

6. Tabako vartojimas padidina lėtinės uždegiminės periodonto ligos riziką, dėl kurios nyksta žandikaulis, o tai veda į dantų praradimą.

7. Rūkantieji patiria daug didesnę komplikacijų po chirurginių procedūrų riziką.

8. Rūkantieji dažniau praranda kaulų tankį, šie lengviau lūžta.

9. Kramtomasis tabakas gali sukelti burnos vėžį, dantenų ligas, dantų parudavimą, jų netekimą.

10. Rūkymas skatina ankstyvą odos senėjimą. Oda praranda elastingumą, išsausėja, todėl atrodote vyresni nei iš tiesų esate.

11. Apskaičiuota, kad kasmet išleidžiama apie 1,4 trilijono JAV dolerių sveikatos priežiūros išlaidoms, kurios nukreipiamos gydyti tabako sukeltų ligų.

12. Rūkantieji dažniau susiduria su nevaisingumu. Nusprendus mesti rūkyti ir atsisakius šio įpročio tampa lengviau pastoti, sumažėja naujagimio neišnešiojimo, persileidimo tikimybė.

13. Rūkymas vyrams gali sukelti erekcijos disfunkciją, taip pat sumažinti spermatozoidų kiekį, judrumą.

14. Naudojant elektronines cigaretes padidėja širdies ligų ir plaučių sutrikimų rizika.

15. Elektroninėse cigaretėse esantis nikotinas yra priklausomybę sukelianti medžiaga, galinti pakenkti besivystančioms vaikų smegenims.

16. Rūkantieji iki 22 kartų dažniau serga plaučių vėžiu nei nerūkantys. Tabako vartojimas yra pagrindinė plaučių vėžio priežastis, sukelianti daugiau kaip du trečdalius mirčių nuo plaučių vėžio visame pasaulyje.

17. Rūkant padidėja žvynelinės rizika.

18. Rūkančiųjų vaikai kenčia nuo susilpnėjusios plaučių funkcijos, jiems gresia astma, vidurinės ausies liga, dėl kurios gali sutrikti klausa.

19. Kas penktas tabako rūkytojas per savo gyvenimą suserga lėtine obstrukcine plaučių liga, o ypač tie žmonės, kurie pradeda rūkyti vaikystėje ir paauglystėje, nes tabako dūmai žymiai sulėtina plaučių augimą ir vystymąsi.

20. Rūkymas gali sustiprinti astmą, apriboti žmonių aktyvumą, prisidėti prie negalios ir padidinti sunkių astmos priepuolių riziką.

21. Rūkaliai patiria dvigubai didesnę insulto ir keturis kartus didesnę širdies ligų riziką.

22. Tabako dūmai pažeidžia širdies arterijas, sukelia apnašų kaupimąsi ir kraujo krešulių išsivystymą, apribodami kraujo tekėjimą ir sukeldami širdies priepuolius ir insultus.

23. Tabako rūkymas daugiau nei dvigubai padidina tuberkuliozės transformacijos iš latentinės būsenos į aktyvią riziką.

24. Rūkymas yra paplitusi gaisrų priežastis.

25. Sprendimas mesti rūkyti – geras pavyzdys savo vaikams, draugams ir artimiesiems.

26. Tabako vartojimas gali neigiamai paveikti socializaciją ir santykius.

27. Tabako vartojimas daro įtaką darbuotojų sveikatai ir produktyvumui, dėl ko jie dažniau praleidžia darbą.

28. Rūkymas brangiai kainuoja ir „suvalgo” išlaidas, skirtas maistui, laisvalaikiui, pramogoms, knygoms.

29. Vaikai ir paaugliai, naudojantys elektronines cigaretes, patiria bent dvigubai didesnę riziką vėliau pradėti rūkyti įprastas cigaretes.

30. Rūkantieji patiria žymiai didesnę riziką susirgti nosies, sinusų, inkstų, kepenų, kasos, skrandžio, kiaušidžių, šlapimo takų vėžiu, o moterys, užsikrėtusios papilomos virusu – gimdos kaklelio vėžio riziką.

31. Rūkantiesiems dažniau pasireiškia su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija – būklė, dėl kurios negrįžtamai prarandama rega.

32. Suaugę rūkaliai dažniau patiria klausos praradimą.

33. Rūkantieji visą gyvenimą vidutiniškai praranda bent 10 gyvenimo metų.

34. Kiekvieną kartą surūkius cigaretę, į organizmą patenka toksinai ir kancerogenai, iš viso mažiausiai 70 cheminių medžiagų sukeliančių vėžį.

35. Rūkantieji patiria didesnę riziką susirgti diabetu.

36. Rūkymas yra demencijos rizikos veiksnys.

37. Apytiksliai 14% Alzheimerio ligos atvejų visame pasaulyje galima priskirti būtent rūkymui.

38. Rūkančioms moterims dažniau pasireiškia skausmingos mėnesinės ir sunkesni menopauzės simptomai.

39. Rūkančioms moterims menopauzė pasireiškia 1–4 metais anksčiau, nes rūkant sumažėja kiaušialąsčių susidarymas, dėl to prarandama reprodukcinė funkcija ir sumažėja estrogeno lygis.

40. Tabako dūmai sumažina deguonies patekimą į audinius.

41. Tabako vartojimas apriboja kraujo tekėjimą, o tai gali sukelti gangreną (kūno audinių mirtį), dėl kurios prireikia pažeistų vietų amputacijos.

42. Rūkantieji labiau linkę patirti virškinimo trakto sutrikimų, tokių kaip skrandžio opos, uždegiminės žarnų ligos, susijusios su pilvo spazmais, nuolatiniu viduriavimu, karščiavimu ir tiesiosios žarnos kraujavimu bei virškinamojo trakto vėžiu.

43. Tabako vartojimas ir tabako dūmų poveikis nėštumo metu padidina vaisiaus mirties riziką.

44. Cigarečių liekanos visame pasaulyje yra viena iš dažniausiai išmetamų atliekų ir pati dažniausia šiukšlių dalis, surenkama paplūdimiuose ir pakrantėse.

45. Cigarečių likučiuose, kurie yra išmetami į aplinką ir patenka į vandenis bei dirvožemį, nustatomos tokios pavojingos medžiagos kaip arsenas, švinas, nikotinas ir formaldehidas.

46. Šiuo metu dauguma plastikinių elektroninių cigarečių skystų kasečių yra vienkartinės, o tai dar labiau didina taršą.

47. Tabako dūmuose yra trijų rūšių šiltnamio efektą sukeliančių dujų: anglies dioksido, metano ir azoto oksidų.

48. Miško kirtimas tabako auginimui turi daug rimtų pasekmių aplinkai, tarp kurių biologinės įvairovės nykimas, dirvožemio erozija, vandens tarša ir anglies dioksido kiekio padidėjimas.

49. Tabako dūmai palieka toksiškas liekanas, kurios prilimpa prie paviršių, tokių kaip sienos, grindys, drabužiai, baldai, ir kaupiasi namų dulkėse. Šie likučiai gali išlikti daugelį metų, o jų poveikis yra žalingas, ypač kūdikiams ir vaikams.

50. Tabako pramonės emisijos lygios 3 milijonams transatlantinių skrydžių.

 

Šaltinis: Pasaulio sveikatos organizacija

Turite klausimų? Norite pasikonsultuoti su dantų gydytoju? Susisiekite su mumis telefonu: +370 615 66655 el.paštu: info@dantumeistrai.lt

Registracija internetu

Norėdami užsiregistruoti vizitui, pateikite žemiau esančius duomenis ir mes su Jumis susisieksime kaip galima greičiau.

Pasirinkite paslaugą

Kokią procedūrą Jums reikia atlikti?

Jums patogiausias vizito laikas

Kuriuo metu Jums būtų patogiausia atvykti?

Mano vizito tikslas

Kokiu tikslu atvykstate?

Kontaktinė informacija apie Jus

Pateikite savo kontaktinius duomenis, kuriais galėtume su Jumis susisiekti.

Į jūsų elektroninį paštą bus siunčiamas priminimas apie jūsų vizitą.