Gingvitą gali sukelti ne tik didelis apnašų kiekis, bet ir specifinės bakterijos, virusai, grybeliai, genetiniai veiksniai, sisteminės būklės (alerginės reakcijos, tam tikros ligos), žaizdos, reakcija į svetimkūnius (pvz. protezus).
Hormonų pokyčiai.
Šis rizikos veiksnys gali išryškėti brendimo, menopauzės, nėštumo metu. Dantenos tuo metu gali būti jautresnės, todėl padidėja uždegimo rizika.
Kai kurios ligos.
Mokslininkų teigimu, tokios ligos kaip vėžys, diabetas, ŽIV yra susijusios su didesne gingvito rizika.
Rūkymas.
Nuolatiniai rūkaliai, palyginti su nerūkančiaisiais, gerokai dažniau serga gingivitu.
Amžius.
Gingivito rizika didėja vyresnio amžiaus žmonėms.
Prasta mityba.
Nepilnavertė ar nesveika mityba, kurioje trūksta maistinių medžiagų ir vitaminų, taip pat gali būti gingvito rizikos faktoriumi. Pavyzdžiui, su dantenų ligomis susijęs vitamino C trūkumas.
Šeimos istorija.
Tie žmonės, kurių abu tėvai ar bent vienas iš jų sirgo gingivitu, taip pat rizikuoja susirgti šia liga. Manoma, kad tai susiję su tuo, kokias bakterijas mes įgyjame vaikystėje.
Gingvito atpažinimas
Pagrindiniai gingvito požymiai yra raudonos, jautrios ir pūlingos dantenos. Valantis dantis šepetėliu jos iškart sudirgsta ir pradeda kraujuoti, net jeigu viską darote labai švelniai. Kai kuriais atvejais, gingvito požymiai gali būti nematomi pačiam pacientui. Tuomet jį pastebėti gali nebent odontologas reguliaraus profilaktinio pasitikrinimo metu. Štai kodėl gydytojai taip akcentuoja jo svarbą.
Gingvito požymiai:
- ryškiai raudonos arba violetinės spalvos dantenos;
- dantenų jautrumas, skausmas jas liečiant;
- dantenų kraujavimas, valantis dantis šepetėliu ar naudojant siūlą;
- blogas burnos kvapas;
- uždegimas, dantenų patinimas;
- dantenų atsitraukimas nuo dantų;
- silpnos, suglebusios dantenos.