fbpx
Su „QuickSleeper5“ dantų nejautra atliekama be skausmo ir užtirpimo

Su „QuickSleeper5“ dantų nejautra atliekama be skausmo ir užtirpimo

Komfortiškas dantų gydymas prasideda nuo beskausmės nejautros. Neretam žmogui pačią didžiausią baimę kelia ne pats dantų gydymas, o nejautros injekcija. Adatos vaizdas, dūrio skausmas ir po visko sekantis ilgalaikis audinių nutirpimas lemia tai, kad daugelis atidėlioja ar visai vengia taip reikalingo dantų gydymo. Tačiau pagaliau net ir vaistų suleidimas prieš pradedant gydymą gali būti visiškai beskausmis! Tai leidžia užtikrinti naujasis klinikos įsigytas aparatas „QuickSleeper5“. Nuo šiol nebereikia baimintis nei vienos sekundės praleistos odontologo kabinete.

Koks šio prietaiso veikimo principas?

Naudojant „QuickSleeper5“ nejautra atliekama labai švelniai ir trunka šiek tiek ilgiau. Anestetinė medžiaga yra suleidžiama tiesiai į spongiozinį kaulą. Šis kaulas neturi įnervacijos, taigi pacientas nejaučia jokio skausmo dūrio metu. Nejautra suveikia iš karto ir nėra reikalingas joks papildomas liežuvio ar gomurio nuskausminimas.

 

Kokie yra šio metodo privalumai?

„QuickSleeper5“ puikiai tinka jautresniems ar turintiems dantų gydymo baimę žmonėms, nes jis leidžia eliminuoti tokius nemalonius pojūčius kaip dūrio skausmas ir nutirpimas. Jeigu neskausmingas dantų gydymas odontologijoje taikomas jau seniai, tai pats nuskausminimo procesas ir adatos dūris iki šiol dar keldavo baimę. Be to, įprastą nuskausminimą dažnai lydi nesmagūs pašaliniai efektai, pavyzdžiui, pasibaigus procedūrai, dar ilgai jaučiamas lūpos ir dalies veido nutirpimas.

Nejautra su „QuickSleeper5“ pasižymi keliais esminiais privalumais:

  • Dantų nejautros injekcija atliekama BE JOKIO SKAUSMO;
  • Nejautra SUVEIKIA IŠ KARTO, tad nereikia ilgai laukti;
  • Procedūros metu NUSKAUSMINAMI TIK GYDOMI AUDINIAI, o aplinkiniai minkštieji audiniai, tokie kaip žandas, liežuvis, smakras, aptirpsta labai lengvai;
  • Po procedūros itin GREITAI PRAEINA NUTIRPIMO JAUSMAS;
  • Po gydymo galima GREIČIAU PRADĖTI VALGYTI;
  • SUMAŽĖJA ĮSIKANDIMO RIZIKA žandų vidinėje pusėje, lūpose. 

 

Beskausmė nejautra

Prieš kokias procedūras atliekama tokia nejautra?

Dantų nejautra su „QuickSleeper5“ atliekama prieš įvairias dantų gydymo procedūras (pavyzdžiui, plombavimą, kanalų gydymą), dantų rovimą, pulpito gydymą. Implantacijos metu ir raunant protinius dantis ji gali būti panaudojama ne visais atvejais.

 

Ar šis nuskausminimo būdas gali būti taikomas ir vaikams?

Taip. Šis nuskausminimas yra atliekamas tiek prieš vaikų, tiek ir suaugusiųjų dantų gydymą.

 

Kiek dantų galima nuskausminti šiuo būdu?

Šiuo aparatu galima nuskausminti iki aštuonių dantų, priklausomai nuo poreikio ir asmeninio gydymo plano. Prieš procedūrą odontologas tiksliai apskaičiuoja, kiek reikia suleisti nuskausminamųjų pagal tai, kiek dantų bus gydoma, kiek laiko planuojama procedūra bei koks yra kaulo tūris.

 

Kiek laiko tęsiasi nejautra?

Suleidus vieną injekciją su „QuickSleeper5“, nejautra trunka nuo 45 iki 60 minučių. 

 

Turite klausimų? Norite pasikonsultuoti su dantų gydytoju? Susisiekite su mumis telefonu: +370 615 66655 el.paštu: info@dantumeistrai.lt

 Klinikos „Dantų meistrai“ KONTAKTAI

 

Dantų griežimas: kaip kovoti su šia problema?

Dantų griežimas: kaip kovoti su šia problema?

Bruksizmas (dantų griežimas) – tai situacija, kurios metu žmogus trina dantis vienas į kitą, jais girgždina ar labai stipriai sukanda. Dažniausiai jis pasireiškia miegant, tačiau stiprus dantų sukandimas gali vykti ir dienos metu, ypač jei esate stipriai įsijautęs į kokią nors veiklą. Tad kaip atpažinti bruksizmą, dėl ko jis prasideda ir ką daryti, kad jo išvengtumėte – į visus šiuos klausimus atsako klinikos „Dantų meistrai“ odontologai.

Kokie yra bruksizmo simptomai?

Kai miegodami griežiate dantimis, į šį veiksmą įdedate labai daug jėgos – daug daugiau nei galėtumėte toleruoti dienos metu, būdami sąmoningi. Dėl to bruksizmas susijęs su tam tikra žala. Kuo didesne jėga spaudžiate dantis ir kuo ilgiau šis procesas vyksta, tuo didesnė bus padaryta žala.

Bruksizmo požymiai:

·        naktį jūs griežiate dantimis arba suspaudžiate juos taip, kad tai girdi šalia gulintis žmogus;

·        jūsų dantys yra plokšti, lūžę, suskilę ar laisvi;

·        jūsų dantų emalis yra nudėvėtas taip, kad atidengia gilesnius dantų sluoksnius;

·        jaučiate dantų skausmą ar jautrumą;

·        jūsų žandikaulio raumenys yra pavargę, įtempti arba žandikaulis užsifiksavęs taip, kad negalite stipriau jo praverti ar iki galo sukąsti;

·        jaučiate žandikaulio, kaklo, veido ar ausų skausmą;

·        jus vargina galvos maudimas smilkiniuose;

·        vidinės skruostų pusės yra pažeistos sukandimų;

·        jūsų miegas yra sutrikęs.

Pacientai, kuriuos dantų griežimas kamuoja naktimis, paprastai turi ir kitų su miegu susijusių sutrikimų, tokių kaip knarkimas ar miego apnėja. 

 

Dantų griežimas

Kokios yra dantų griežimo priežastys?

Reikia pasakyti, kad bruksizmas yra vienas tų reiškinių, kurio mokslas nėra iki galo išaiškinęs ir nėra žinomos tikslios jo priežastys. Tačiau manoma, kad jį lemia fizinių, psichologinių ir genetinių veiksnių derinys. Tai gali būti netinkamas dantų sąkandis, kreivi dantys, didelis stresas ar tiesiog per daugelį metų susiformavęs įprotis.

Paprastai dantų griežimas susijęs su nervine įtampa ir susijaudinimu. Jis gali kilti dėl tokių emocijų kaip nerimas, stresas, pyktis, nusivylimas, įtampa. Taip pat jis gali būti kaip įveikos strategija ar įprotis gilaus susikaupimo metu.

Bruksizmui priskiriami tokie rizikos faktoriai:

·        Stresas. Padidėjęs nerimo ar streso lygis, pyktis, nusivylimas gali lemti dantų griežimo atsiradimą.

·        Amžius. Bruksizmas labai paplitęs tarp mažų vaikų, bet jie dažnai jį tiesiog „išauga“.

·        Asmenybės tipas. Bruksizmo rizika didėja žmonėms, kurie pasižymi agresyvumu, yra hiperaktyvūs, mėgsta konkuruoti.

·        Vaistų ir kitų produktų vartojimas. Dantų griežimas gali būti nedažnas kai kurių vaistų, tokių kaip antidepresantai, šalutinis poveikis. Tabakas, kava ir kiti gėrimai, turintys kofeino, taip pat didina bruksizmo riziką.

·        Šeimos istorija. Bruksizmas dažnai pasireiškia skirtingiems tos pačios šeimos nariams.

·        Kiti sutrikimai. Dantų griežimas siejamas su kai kuriais psichinės sveikatos ir medicininiais sutrikimais, tokiais kaip Parkinsono liga, demencija, refliuksas, epilepsija, miego apnėja, dėmesio stoka, hiperaktyvumo sutrikimai.

Kaip žinoti, ar mane kamuoja dantų griežimas?

Pacientai dažniausiai patys nepastebi bruksizmo. Tai jiems pasako sutuoktinis, miegantis šalia ir nuolat klausantis jų naktinio griežimo. Bruksizmas gali būti ir begarsis, kuomet žmogus yra linkęs tiesiog labai stipriai sukąsti dantis. Bet kokiu atveju, labai svarbu nuolat lankytis pas dantų gydytoją profilaktiniam pasitikrinimui. Odontologas, apžiūrėdamas burną, pamatys dantų nudilimą ar kitas bruksizmo sukeltas pasekmes anksčiau nei jos spės pridaryti rimtos žalos ir laiku pasiūlys tinkamus gydymo būdus.

Kaip gydomas dantų griežimas?

Paprastai silpnas dantų griežimas nėra gydomas. Dauguma vaikų bruksizmą naktimis išauga, o suaugusieji taip stipriai dantų nesukanda, kad būtų reikalingas specialus gydymas. Tačiau kai kurie pacientai šį reiškinį patiria nuolat ir stipriai, todėl yra pasitelkiami įvairūs metodai ir priemonės gydymui bei rekomendacijos paciento gyvensenos keitimui.

·        Burnos apsaugos priemonės. Jums gali būti pasiūlyta speciali apsauginė dantų kapa, kurią reikia įsidėti į burną prieš einant miegoti. Ji būna pagaminta iš kieto akrilo ar kitos medžiagos, kuri padeda apsaugoti dantis, sugeria spaudimo jėgą ir neleidžia trinti dantų vienas į kitą.

·        Dantų korekcija. Kai kuriais sudėtingais atvejais, kai dėl dantų nudėvėjimo atsiranda jautrumas ar nudyla didelė dantų dalis, gydytojams tenka atlikti plombavimą arba vainikėliais atkurti kramtomąjį paviršių.

·        Nerimo valdymas. Jei dantimis griežiate dėl patiriamo streso, šios problemos galite atsikratyti atlikdami atsipalaidavimą skatinančius pratimus, pasitelkdami meditaciją. Taip pat gali padėti psichoterapeuto konsultacijos.

·        Elgesio keitimas. Galite sąmoningai koreguoti savo elgesį, bandydami nuolat palaikyti tinkamą burnos ir žandikaulio padėtį. Ją jums padės nustatyti dantų gydytojas.

·        Vaistai. Tai nėra pirmoji priemonė, norint panaikinti bruksizmą, tačiau kai kuriais atvejais jums gali būti išrašomi tokie medikamentai kaip raumenų relaksantai, nuskausminamieji, raminamieji, priešuždegiminiai vaistai ar netgi botulino toksino injekcijos.

Ką pats pacientas gali padaryti, kad sumažintų dantų griežimą?

Kiekvienas žmogus savo elgesiu gali daryti didžiausią įtaką asmeninei sveikatai ir savijautai. Yra daugybė veiksmų, kuriuos galite atlikti, kad sumažintumėte dantų griežimą ir visas su juo susijusias pasekmes. Štai keletas jų:

·        sumažinkite patiriamo streso kiekį arba mokykitės ramiau į jį reaguoti, ieškodami sau tinkamų valdymo technikų (klausykite muzikos, sportuokite, pagulėkite šiltoje vonioje, susiraskite naują hobį);

·        vakarais venkite tokių stimuliatorių kaip alkoholis, kava ir kiti kofeino savyje turintys gėrimai;

·        valgykite maistingą, sveiką ir mažai cukraus turintį maistą;

·        išsiugdykite gerus miego įpročius: eikite miegoti anksti, skirkite miegui 7-8 valandas, nenaršykite telefone prieš pat miegą, užsitraukite naktines užuolaidas, kad netrikdytų šviesa; 

·        reguliariai lankykitės pas odontologą – gydytojas padės laiku pastebėti bruksizmo požymius ir ištaisyti sukeltą žalą.

 

 

Turite klausimų? Norite pasikonsultuoti su dantų gydytoju? Susisiekite su mumis telefonu: +370 615 66655 el.paštu: info@dantumeistrai.lt

 Klinikos „Dantų meistrai“ KONTAKTAI

 

Gingvitas: priežastys, simptomai ir gydymas

Gingvitas: priežastys, simptomai ir gydymas

Ar žinote, kas yra gingvitas? Dažniausiai pacientai atsako: „Ne“, tačiau iš tiesų šį pavadinimą turėtų atsiminti kiekvienas. Gingvitas – tai dantenų uždegimas, kuris paprastai pasireiškia dėl aplink dantis susikaupusių apnašų. Tai yra rimtas pavojaus signalas, sakantis, jog turite susirūpinti savo burnos būkle. Negydomas gingvitas progresuoja į periodontitą. Tai dar sunkesnė būklė, galinti nulemti dantų netekimą. Tad šįkart mes jums papasakosime, kokios yra gingvito priežastys, rizikos faktoriai, kaip jį pastebėti ir išgydyti.

Gingvito priežastys

Dažniausia gingvito priežastis yra bakterijų kupinų apnašų kaupimasis aplink dantis. Apnašos sukelia organizmo imuninį atsaką, kuris iššaukia uždegimą. Audiniai sudirgsta, tampa itin jautrūs. Galiausiai, jeigu situacija nėra suvaldoma, tai lemia dantų netekimą ar kitas komplikacijas.  

Dantų apnašos yra natūraliai dantis padengianti plėvelė. Dažniausiai ji susidaro esant didelei bakterijų kolonijai, kuri bando prilipti prie lygaus danties paviršiaus. Šios nuolat mūsų burnoje gyvenančios bakterijos gali padėti apsaugoti burną nuo kenksmingų mikroorganizmų, tačiau didelis dantų apnašų kiekis gali sukelti dantų ėduonį ar periodonto ligas. Jeigu apnašos nėra tinkamai pašalinamos, galiausiai jos sukietėja, aplimpa dantį ir liečiasi su dantenomis, jas nuolat dirgindamos. Paprastai tokios kietos apnašos yra geltonos spalvos ir jas gali pašalinti tik odontologas, naudodamas specialius įrankius bei medžiagas. 

 

Gingvitas

Kiti gingvito rizikos veiksniai

Gingvitą gali sukelti ne tik didelis apnašų kiekis, bet ir specifinės bakterijos, virusai, grybeliai, genetiniai veiksniai, sisteminės būklės (alerginės reakcijos, tam tikros ligos), žaizdos, reakcija į svetimkūnius (pvz. protezus).

Hormonų pokyčiai.

Šis rizikos veiksnys gali išryškėti brendimo, menopauzės, nėštumo metu. Dantenos tuo metu gali būti jautresnės, todėl padidėja uždegimo rizika.

Kai kurios ligos.

Mokslininkų teigimu, tokios ligos kaip vėžys, diabetas, ŽIV yra susijusios su didesne gingvito rizika.

Rūkymas.

Nuolatiniai rūkaliai, palyginti su nerūkančiaisiais, gerokai dažniau serga gingivitu.

Amžius.

Gingivito rizika didėja vyresnio amžiaus žmonėms.

Prasta mityba.

Nepilnavertė ar nesveika mityba, kurioje trūksta maistinių medžiagų ir vitaminų, taip pat gali būti gingvito rizikos faktoriumi. Pavyzdžiui, su dantenų ligomis susijęs vitamino C trūkumas.

Šeimos istorija.

Tie žmonės, kurių abu tėvai ar bent vienas iš jų sirgo gingivitu, taip pat rizikuoja susirgti šia liga. Manoma, kad tai susiję su tuo, kokias bakterijas mes įgyjame vaikystėje.

Gingvito atpažinimas

Pagrindiniai gingvito požymiai yra raudonos, jautrios ir pūlingos dantenos. Valantis dantis šepetėliu jos iškart sudirgsta ir pradeda kraujuoti, net jeigu viską darote labai švelniai. Kai kuriais atvejais, gingvito požymiai gali būti nematomi pačiam pacientui. Tuomet jį pastebėti gali nebent odontologas reguliaraus profilaktinio pasitikrinimo metu. Štai kodėl gydytojai taip akcentuoja jo svarbą.

Gingvito požymiai:

·        ryškiai raudonos arba violetinės spalvos dantenos;

·        dantenų jautrumas, skausmas jas liečiant;

·        dantenų kraujavimas, valantis dantis šepetėliu ar naudojant siūlą;

·        blogas burnos kvapas;

·        uždegimas, dantenų patinimas;

·        dantenų atsitraukimas nuo dantų;

·        silpnos, suglebusios dantenos.

Gingvito komplikacijos

Savalaikis gingvito gydymas paprastai padeda užkirsti kelią komplikacijoms. Tačiau negydant šios dantenų ligos ji ima plisti ir paveikia vis daugiau aplinkinių audinių, taip pat dantis ir kaulus. Galimos įvairios gingvito komplikacijos:

·        dantenų ar žandikaulio infekcija;

·        periodontito išsivystymas (dar sudėtingesnė būklė, kuri gali lemti dantų netekimą ir kaulo nykimą);

·        dantenų išopėjimas dėl bakterinės infekcijos.

Įvairūs dantenų ligų tyrimai parodė, kad periodontitas netgi gali būti siejamas su širdies ir kraujagyslių bei plaučių ligomis. 

 

Gingvitas

Gingvito gydymas

Gera žinia ta, kad gingvitą galima gana lengvai išgydyti, jeigu jis pastebimas anksti ir imamasi visų reikiamų priemonių. Tačiau viskas priklauso nuo jūsų pačių. Visų pirma, svarbu reguliariai lankytis pas odontologą, kuris galėtų nuolat sekti jūsų burnos būklę. Kita dalis – susijusi su jūsų asmeninėmis pastangomis kiekvieną dieną laikytis geros burnos higienos praktikos taisyklių.

Pirmas gingvito gydymo etapas vyksta odontologo kabinete. Laiku pastebėtas gingvitas gydomas gana paprastai. Nuo paciento dantų yra pašalinamos visos susikaupusios kietos ir minkštos apnašos, dantys ir dantenos švariai išvalomi, dezinfekuojami. Priklausomai nuo situacijos sudėtingumo, gydytojas paskiria kitų procedūrų grafiką.

Antrasis etapas vyksta kiekvieną dieną jūsų namuose. Tai labai svarbi gydymo dalis, nes nuo jos priklauso, ar liga bus įveikta sėkmingai, ar ji pasikartos ir progresuos. Tam, kad dantų valymas odontologo kabinete būtų efektyvus, reikalingas kasdienis burnos švaros palaikymas. Pagrindiniai principai, kurių būtina laikytis:

·        valytis dantis minkštu šepetėliu ir pasta mažiausiai du kartus per dieną;

·        atidžiai išsivalyti kiekvieną tarpdantį dantų siūlu bent vieną kartą per dieną;

·        reguliariai skalauti burną antiseptiniu skysčiu.

 

Atsižvelgdamas į jūsų burnos padėtį, gydytojas gali paskirti papildomas priemones ir veiksmus, kurie padės greičiau išgydyti gingvitą. 

 

Turite klausimų? Norite pasikonsultuoti su dantų gydytoju? Susisiekite su mumis telefonu: +370 615 66655 el.paštu: info@dantumeistrai.lt

 Klinikos „Dantų meistrai“ KONTAKTAI

 

Viskas, ką reikia žinoti apie dantis: kokie, kiek ir kada

Viskas, ką reikia žinoti apie dantis: kokie, kiek ir kada

Dantys yra būtina mūsų organizmo dalis, padedanti ne tik sukramtyti maistą, bet ir susikalbėti. O spindinti sveikų ir tvarkingų dantų šypsena yra vienas gražiausių veidą puošiančių aksesuarų. Įprastai, kiekvienas žmogus per visą savo gyvenimą turi po du dantų rinkinius: pieninius (vaikiškus dantis) ir nuolatinius (suaugusiojo dantis). Šiame straipsnyje apžvelgsime tiek vienus, tiek kitus dantis, jų tipus bei atliekamas funkcijas. 

Danties sluoksniai

Dantis sudaro keli skirtingi sluoksniai: emalis, dentinas, pulpa ir cementas. Emalis, kuris yra pati kiečiausia medžiaga, esanti žmogaus kūne, dengia danties išorę. Daugiausiai jis sudarytas iš akmens kietumo mineralo, vadinamo kalcio fosfatu. Po juo eina antrasis sluoksnis – dentinas, kuris yra kiek minkštesnis už emalį. Giliausiai danties viduje slypi pulpa. Tai gyva dalis, kurią sudaro nervai ir kraujo ląstelės. Dar viena danties dalis yra vadinama cementu. Tai jungiamojo audinio sluoksnis, tvirtai laikantis dantų šaknis prie dantenų ir žandikaulio.

Dantų tipai

Žmogaus dantys yra keturių tipų: kandžiai, iltiniai, kapliai ir krūminiai.

  •       Kandžiai. Tai priekiniai dantys, kuriais mes kandame maistą. Jie yra plokšti ir turi ploną kraštą. Tiek vaikai, tiek suaugusieji turi po 8 kandžius: 4 viršutiniame ir 4 apatiniame žandikaulyje.
  •       Iltiniai. Tai aštrūs, nusmailėjantys ir ilgiausi iš visų dantų, kurie padeda atplėšti maisto gabalėlius. Ir vaikai, ir suaugusieji jų turi vienodai: po 2 iltinius dantis kiekvienoje eilėje. Pirmieji nuolatiniai iltiniai dantys vaikams pradeda augti apie 10-12 metus. Paprastai apatiniai iltiniai išdygsta greičiau nei viršutiniai.
  •       Kapliai. Šie dantys jau gerokai didesni už priekinius, su daugybe keterų, kurios padeda smulkinti maistą. Suaugusieji turi 8 kaplius: po 4 kiekvienoje eilėje. Jie išsidėstę iškart už iltinių dantų. Tuo tarpu maži vaikai kaplių neturi, nes šie dantys yra tik nuolatiniai, išdygstantys apie 10-12 metus.
  •       Krūminiai. Jie yra didžiausi iš visų dantų, turintys didelį plokščią paviršių su keteromis, kurios padeda galutinai sukramtyti maistą ir jį susmulkinti prieš nuryjant. Paprastai krūminiai dantys turi nuo 2 iki 4 šaknų. Suaugusiųjų burnoje yra 12 nuolatinių krūminių dantų: 6 apatiniame ir 6 viršutiniame žandikaulyje. Tuo tarpu vaikai turi 8 pieninius krūminius dantis. Paskutinieji suaugusiųjų krūminiai dantys dar yra vadinami protiniais. Šie dantys įsitaiso tolimiausiuose žandikaulio kampuose. Iš viso jų yra 4. Jie pradeda dygti apie 17-25 metus, tačiau kai kuriems žmonėms jie gali visai neišdygti arba likti įstrigę kaule ir niekada nepasirodyti paviršiuje. Labai dažnai šie dantys neišdygsta tinkamai ir didina infekcijos riziką bei blogina aplinkinių dantų padėtį. Be to, juos labai sunku išvalyti dėl nepatogios padėties, todėl protiniai dantys greitai genda. Tokiais atvejais odontologui gali tekti juos pašalinti.

Dantų skaičius ir dygimo laikas

Vaikai savo burnoje iš viso turi 20 pieninių dantų. Pirmieji dantys pradeda dygti apie 6 mėnesį. Paprastai visi pieniniai dantys išdygsta iki 3 metų. Pirmieji vaikiški dantys, kurie pradeda kristi – tai apatiniai priekiniai. Dažniausiai mažieji praranda visus pieninius dantis iki 14 metų.

Kol pieniniai dantys pamažu iškrenta, juos pakeičia 28 nuolatiniai dantys. Pirmieji nuolatiniai dantys pradeda dygti apie 6 gyvenimo metus. Paauglystės pabaigoje paprastai ima dygti ir protiniai dantys. Taip galiausiai burnoje susiformuoja iš viso 32 nuolatinių dantų rinkinys. 

 

Dantų tipai

Pieninių dantų dygimo ir iškritimo laikas pagal dantų tipus:

Danties tipas

Dygimo amžius

Iškritimo amžius

Viršutinis žandikaulis

Centrinis kandis

8–12 mėnesių

6– 7 metų

Šoninis kandis

9–13 mėnesių

7–8 metų

Iltinis

16–22 mėnesių

10–12 metų

Pirmasis krūminis

13–19 mėnesių

9–11 metų

Antrasis krūminis

25–33 mėnesių

10–12 metų

Apatinis žandikaulis

Antrasis krūminis

23–31 mėnesių

10–12 metų

Pirmasis krūminis

14–18 mėnesių

9–11 metų

Iltinis

17–23 mėnesių

9–12 metų

Šoninis kandis

10–16 mėnesių

7–8 metų

Centrinis kandis

6–10 mėnesių

6–7 metų

 

 

Nuolatinių dantų dygimo laikas pagal dantų tipus:

 

Danties tipas

Dygimo amžius

Viršutinis žandikaulis

Centrinis kandis

7–8 metų

Šoninis kandis

8–9 metų

Iltinis

11–12 metų

Pirmasis kaplys

10–11 metų

Antrasis kaplys

10–12 metų

Pirmasis krūminis

6–7 metai

Antrasis krūminis

12–13 metų

Trečiasis krūminis (protinis)

17–21 metų

Apatinis žandikaulis

Trečiasis krūminis (protinis)

17–21 metų

Antrasis krūminis

11–13 metų

Pirmasis krūminis

6–7 metų

Antrasis kaplys

11–12 metų

Pirmasis kaplys

10–12 metų

Iltinis

9–10 metų

Šoninis kandis

7–8 metų

Centrinis kandis

6–7 metų

 

Kiekvieno vaiko dantų dygimo ir jų iškritimo amžius gali skirtis, todėl tėvams nereikėtų pernelyg jaudintis, jeigu jų vaiko dantys tiksliai neatitinka aukščiau pateikto grafiko. Į odontologą vertėtų kreiptis tuomet, jei vėluojama ilgiau nei 1 metus. Dantų gydytojas atliks rentgeno tyrimus, kurie parodys, ar nuolatiniai dantys dygsta ir tinkamai vystosi.

Atidžiai prižiūrint dantis ir palaikant gerą burnos higieną, galima išsaugoti tvirtus ir sveikus dantis visą savo gyvenimą. 

 

Turite klausimų? Norite pasikonsultuoti su dantų gydytoju? Susisiekite su mumis telefonu: +370 615 66655 el.paštu: info@dantumeistrai.lt

 Klinikos „Dantų meistrai“ KONTAKTAI

 

Kaip vitaminai ir mineralai padeda dantims?

Kaip vitaminai ir mineralai padeda dantims?

 

Žmogaus organizmui gyvybiškai būtini įvairūs mineralai ir vitaminai, kurie padeda palaikyti gerą sveikatą ir savijautą. Labai svarbu, kad gautume subalansuotą jų kiekį: nei per mažai, nei per daug, nes tik tuomet jie tinkamai atlieka savo darbą. O ar žinote, kokios medžiagų yra ypač naudingos ir reikalingos dantims? Tai fluoras, kalcis, vitaminas D bei fosforas. Užtikrindami pakankamą jų kiekį organizme, jūs ženkliai prisidedate prie ėduonies profilaktikos ir burnos ligų prevencijos.

Fluoras

Fluoras yra natūraliai vandenyje randamas mineralas, kuris ypač svarbus mūsų dantims. Tyrimais nustatyta, kad jis apie 60 proc. gali sumažinti ėduonies atsiradimą. Dėl šios priežasties net 95 proc. visų lyderiaujančių dantų pastų prekinių ženklų savo sudėtyje turi fluoro. Šis elementas apsaugo dantis nuo žalingo rūgščių poveikio ir sumažina ėduonies riziką. Tačiau jo kiekis negali būti per didelis, nes tuomet jis gali silpninti imuninę sistemą, išstumti iš kaulų kalcį ir taip lemti jų trapumą.

Žmogus fluoro gauna kartu su geriamuoju vandeniu, druska, žaliąja arbata, jūros gėrybėmis, špinatais, salotomis, žirniais, taip pat naudodamas dantų pastas bei burnos skalavimo skysčius, kurie yra praturtinti fluoru. Be to, fluoras į mūsų organizmą patenka vartojant produktus, kurie buvo apdoroti fluoro pesticidu, pavyzdžiui, džiovinti vaisiai ir kakavos milteliai, taip pat ruošiant maistą teflonu dengtose keptuvėse.

Taigi, kaip ir viskas gyvenime, taip ir fluoras turi dvi puses. Kai mūsų organizme jo yra nedidelis kiekis, jis padeda apsaugoti dantis. O tuomet, kai viršijama norma, jis tampa kenksmingu sveikatai. Kaip žinoti, kiek fluoro gaunate iš aplinkos? Visų pirma, laboratorijoje galite atlikti kraujo tyrimą ir nustatyti šio elemento kiekį savo organizme. Taip pat paimkite geriamojo vandens mėginį ir ištirkite jame esančio fluoro kiekį. Taip sužinosite, ar jūsų vartojamas vanduo yra tinkamos kokybės ir neturi per daug fluoro.

Kalcis

Kalcis – tai mikroelementas, kuris yra gyvybiškai būtinas žmogaus organizmui. Jis padeda raumenims, sąnariams ir kaulams išlikti stipriems, tačiau taip pat saugo ir dantis. Kalcis skatina širdies darbą, padeda kraujui krešėti, mažina nervinį dirglumą ir palaiko kaulų struktūrą. Jis yra atsakingas už gerą dantų ir dantenų sveikatą, nuolat atstatydamas prarastas kalcio daleles.

Kai trūksta šio elemento, žmogui gali pasireikšti mėšlungis, nemiga, padidėjęs nervingumas, galūnių tirpimas, nagų lūžinėjimas, plaukų galiukų skilinėjimas, jų slinkimas. Be to, esant kalcio deficitui, pradeda kraujuoti dantenos ir ima greičiau gesti dantys. Dėl to labai svarbu, kad jūsų maisto racione netrūktų įvairių maisto produktų, turinčių kalcio. Tai pienas ir jo gaminiai, lašiša, migdolai ir kiti riešutai, sėklos, džiovinti abrikosai, jautiena, petražolės, brokoliai, kopūstai, tamsiai žalios spalvos lapinės daržovės.

Geriausiai kalcis įsisavinamas per maistą, tačiau, esant labai dideliam kalcio trūkumui ir norint kuo greičiau atkurti jo balansą organizme, galima papildomai vartoti ir maisto papildus.

Vitaminas D

Vitaminas D mūsų organizme reguliuoja medžiagų apykaitą. Jis padeda įsisavinti kalcį ir išlaikyti jį kauluose bei dantyse. Trūkstant šio vitamino, ima silpnėti raumenys, imunitetas, minkštėja kaulai, mažėja dantų tvirtumas, jie gali tapti paslankūs. Dėl to žmogus išsigąsta, kad jam gali būti prasidėjusi parodontozė, ir skuba pas dantų gydytoją. Jeigu odontologas neranda objektyvių parodontozės priežasčių, paprastai pacientas siunčiamas atlikti kraujo tyrimo, siekiant nustatyti vitamino D kiekį kraujyje. Pasitvirtinus jo trūkumui, skiriamas papildomas šio vitamino vartojimas.

Vitamino D geriausiai gauti tiesiai iš saulės, tačiau Lietuvoje tai padaryti sunku, todėl daugeliui žmonių jo trūksta. Papildomai vitamino D suteikia tam tikri maisto produktai, pavyzdžiui, riebios žuvys, javai, kiaušinių tryniai, žuvų taukai, sviestas, sūris, jautienos kepenys. Vitaminas D taip pat yra gaunamas, vartojant maisto papildus.  

 

Saulė ir vitaminas D

Fosforas

 Fosforas yra dar vienas naudingas elementas, padedantis mums užtikrinti gerą sveikatą. 85 proc. jo yra randama dantyse ir kauluose. Bendradarbiaudamas kartu su kalciu ir vitaminu D, jis veikia mūsų organizmą ir prisideda prie geros sveikatos bei gražios išvaizdos.

Trūkstant fosforo, žmogus jaučia nuovargį, skundžiasi apetito stoka, jam sunkiau susikaupti, pradeda formuotis rachitas, kaulų suminkštėjimas. Fosforo galite gauti vartodami kalakutieną, tuną, saulėgrąžas, ryžius, avižas, pieno produktus, žuvį, kiaušinius, pupeles, žirnius, jautieną.

 

Taigi, norėdami išlaikyti savo dantis sveikus kuo ilgiau, pirmiausiai turite pasirūpinti gera burnos higiena, tačiau, kaip supratote, ne ką mažiau svarbi ir subalansuota mityba. Vitaminai ir mineralai, kuriuos gaunate su maistu, turi didžiulę įtaką jūsų dantų tvirtumui ir atsparumui žalingam išorės poveikiui. Tam, kad dantys būtų gražūs ir sveiki, fluoras, kalcis, vitaminas D ir fosforas yra būtini. 

 

Turite klausimų? Norite pasikonsultuoti su dantų gydytoju? Susisiekite su mumis telefonu: +370 615 66655 el.paštu: info@dantumeistrai.lt

 Klinikos „Dantų meistrai“ KONTAKTAI

 

Blogas burnos kvapas: kas jį sukelia ir kaip jo atsikratyti?

Blogas burnos kvapas: kas jį sukelia ir kaip jo atsikratyti?

 Blogas burnos kvapas – daugeliui pažįstama nemaloni problema. Ji gali sutrukdyti geram pasimatymui, pokalbiui dėl darbo ar paprastam susitikimui su draugais. Dažniausiai blogą kvapą lemia nepakankama burnos higiena ar stiprų aromatą skleidžiančių maisto produktų vartojimas, tačiau jis gali būti ir rimtesnių sveikatos sutrikimų ženklas.   

Kas sukelia blogą burnos kvapą?

 Egzistuoja daug priežasčių, kurios gali sukelti blogą burnos kvapą. Nemažai jų yra visai nepavojingos sveikatai, tačiau pasitaiko ir tokių, kurios signalizuoja apie rimtą pavojų.

 Bakterijos

 Kiekvieno žmogaus burnoje gyvena šimtai rūšių skirtingų bakterijų, kurios gali sukelti blogą kvapą. Burna yra tarsi natūralus šiltnamis, kuriame šios bakterijos turi puikias sąlygas daugintis. Kai žmogus pavalgo ir po to neišsivalo dantų, bakterijos ima maitintis maisto likučiais, pasilikusiais burnoje. O štai pasimaitinusios bakterijos išskiria šalutinius produktus, kurie ir skleidžia blogą kvapą.

 Burnos sausumas

 Jaučiate, kad jūsų burna yra tarsi išdžiuvusi? Gali būti, kad ji gamina nepakankamą seilių kiekį. Seilės mums yra labai svarbios, nes jos nepailsdamos dirba visą parą švarindamos burną. Jeigu jūsų seilių kiekis yra nepakankamas, tuomet streikuoja natūrali burnos valymosi funkcija. Sausumą gali sukelti įvairios priežastys: tam tikrų vaistų vartojimas, seilių liaukų problemos ar kvėpavimas per burną.

 Dantenų ligos

 Nuolatinis prastas burnos kvapas gali signalizuoti apie pažengusią dantenų ligą. Tai yra vienas pagrindinių jos požymių. Dantenų ligas paprastai sukelia tam tikrų bakterijų perteklius, kurios prisiklijuoja prie dantų ir sudaro gausų apnašų sluoksnį. Pamažu minkštos apnašos sukietėja ir tampa dantų akmenimis. Jeigu apnašos yra ilgai nepašalinamos, galiausiai jos sukelia dantenų uždegimus. Šiuo atveju blogas kvapas nėra blogiausias požymis, nes negydomas uždegimas veda į dantų netekimą.

 Maistas

 Česnakai, svogūnai, kava, alus … Tai tik keletas maisto produktų, kurie sukelia blogą burnos kvapą. Visa laimė, kad šis burnos kvapas yra laikinas ir nėra jokios rimtos ligos signalas. Tiesiog svarbu žinoti, kad prieš svarbų susitikimą ar renginį, šių produktų geriau nevartoti.

 Rūkymas

 Rūkymas ne tik sukelia blogą burnos kvapą, bet ir aptraukia dantis neestetiška geltona spalva bei sukelia daugybę rimtų sveikatos sutrikimų. Tabakas dirgina burnos audinius, padidėja jų jautrumas. Rūkantys žmonės daug dažniau kenčia nuo dantenų ligų, o jų gijimo procesas būna ilgesnis. Kadangi rūkymas paveikia uoslės jutimą, rūkantieji dažnai patys nejaučia, koks nemalonus kvapas sklinda iš jų burnos.

 Įvairios ligos

 Jeigu jūs namuose kasdien sąžiningai valotės dantis, o dantų gydytojas, apžiūrėjęs jus, atmetė visas galimas odontologines blogo kvapo priežastis, gali būti, kad blogą burnos kvapą lemia kitos sveikatos problemos, pavyzdžiui, skrandžio refliuksas, sinusų būklė, diabetas, inkstų ar kepenų ligos. Tokiu atveju būtina kuo greičiau apsilankyti pas savo šeimos gydytoją ir išsiaiškinti tikrąją blogo kvapo priežastį.  

 

Blogas burnos kvapas

 Kaip atsikratyti blogo burnos kvapo?

 Jeigu burnos kvapą sukėlė liga, būtina tą ligą kuo greičiau gydyti. Blogas kvapas yra tik vienas iš simptomų, kuris šiuo atveju suveikia kaip signalizacija. Norėdami išvengti rimtesnių pasekmių sveikatai, turite apsilankyti pas medikus. Tačiau visais kitais atvejais, kai norite turėti šviežią ir gaivų burnos kvapą, pasinaudokite šiais mūsų patarimais. 

 Valykite dantis

 Valykite dantis du kartus per dieną minkštu dantų šepetėliu ir dantų pasta. Dantų siūlu išvalykite visus tarpdančiuose pasislėpusius maisto likučius, taip neleisdami maitintis ir daugintis bakterijoms, sukeliančioms blogą burnos kvapą.

 Nepamirškite liežuvio

 Daugelis valydami dantis pamiršta pasirūpinti savo liežuviu. Tai didelė klaida, nes būtent ant jo slepiasi didžiausias kiekis blogą kvapą sukeliančių bakterijų. Iškišę liežuvį, galite matyti, kad jis padengtas baltu ar rusvu apdangalu. Štai čia jos ir slepiasi. Išilginiais judesiais nuvalykite liežuvį paprastu dantų šepetėliu ar specialiu liežuvio šepetėliu.

 Skalaukite burną

 Burnos skalavimo priemonės gali padėti nužudyti bakterijas arba sumažinti jų kiekį ir taip užmaskuoti blogą kvapą, tačiau tai tik laikinas sprendimas. Kuo ilgiau neišsivalote dantų ir nepašalinate maisto likučių iš burnos, tuo vis labiau prastėja aromatas, sklindantis iš burnos.

 Valykite protezus

 Jeigu nešiojate išimamus protezus, nakčiai būtinai juos išsiimkite ir atidžiai išvalykite. Kitą rytą atgal įsidėkite tik švarius protezus.

 Palaikykite seilėtekį

 Norėdami padidinti seilių kiekį burnoje, valgykite daugiau sveikų produktų, kuriems reikalingas „rimtas“ kramtymas. Tai gali būti morkos ar obuoliai. Taip pat galite pakramtyti becukrę gumą ar sučiulpti cukraus neturintį saldainį. Dantų gydytojas šiuo atveju gali jums rekomenduoti naudoti dirbtines seiles.

 Meskite rūkyti

 Taip, tai sunku. Tačiau šis žalingas įprotis kenkia ne tik burnos kvapui, bet ir visam organizmui. Atsikratę rūkymo jūs ne tik pajusite malonesnį aromatą, bet ir pastebėsite, kaip greitai pagerės bendra sveikata ir gyvenimo kokybė.

 Reguliariai lankykitės pas odontologą

 Jeigu jums neramu dėl burnos kvapo, užsirašykite vizitui pas odontologą. Reguliari burnos patikra dukart per metus leis aptikti tokias problemas kaip dantenų ligos ar burnos sausumas dar ankstyvose stadijose ir išvengti šių ligų progreso. Jeigu odontologas neras blogo kvapo priežasčių burnoje, tuomet jums patars apsilankyti pas šeimos gydytoją.

 

Turite klausimų? Norite pasikonsultuoti su dantų gydytoju? Susisiekite su mumis telefonu: +370 615 66655 el.paštu: info@dantumeistrai.lt