fbpx
Naujas odontologinis lazeris: tikslesnis gydymas, greitesnis gijimas ir mažiau diskomforto

Naujas odontologinis lazeris: tikslesnis gydymas, greitesnis gijimas ir mažiau diskomforto

Džiugu pranešti, kad nuo šiol klinikos „Dantų meistrai“ techninę bazę papildė modernus odontologinis lazeris. Kiekviena nauja technologija prisideda prie dantų gydymo paslaugų kokybės gerinimo, procedūrų efektyvumo didinimo bei suteikia daugiau komforto pacientams.

 

Odontologinio lazerio galimybės

Naujos kartos mėlynos šviesos odontologinis lazeris klinikoje naudojamas atliekant minkštųjų burnos audinių operacijas, periodonto ligų gydymą, dantų balinimo procedūras. Vienas svarbiausių jo tikslų yra paskatinti minkštųjų burnos audinių regeneraciją, pavyzdžiui, esant aftinėms opoms, Herpes virusui, po dantų implantacijos ar kitų procedūrų.

Odontologinis lazeris operacijų metu leidžia ženkliai sumažinti paciento patiriamą diskomfortą, nes yra išvengiama kraujavimo, nereikia siūti žaizdų, šios greičiau sugyja. Be to, po operacijos lazeriu pacientai jaučia mažiau diskomforto, gali greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo, jiems dažniausiai nėra reikalingi nuskausminamieji vaistai.

 

Pagalba ypatingo tikslumo reikalaujančiose procedūrose

Klinikos įsigytas mėlynos šviesos odontologinis lazeris yra pranašesnis už tradicinį infraraudonos šviesos lazerį. Jo spindulys labai tiksliai ir greitai atlieka reikiamus pjūvius. Specialistams tai leidžia atlikti įvairias procedūras, kurioms reikalingas ypatingas tikslumas ir visiškai prognozuojamas gydymo rezultatas, pavyzdžiui, estetinis dantenų kontūro formavimas.

 

Dantų balinimas lazeriu

Mėlynos šviesos lazeris taip pat yra naudojamas efektyviam dantų balinimui. Tokia procedūra odontologo kabinete trunka iki 1 valandos. Po jos dantys gali pašviesėti nuo 2 iki net 8-10 tonų pagal „Vita Shade“ spalvų skalę. Itin svarbus šio lazerio privalumas, kad po dantų balinimo procedūros dažniausiai nepasitaiko dantų jautrumo atvejų.

Lazeris
 

Turite klausimų? Norite pasikonsultuoti su dantų gydytoju? Susisiekite su mumis telefonu: +370 615 66655 el.paštu: info@dantumeistrai.lt

 Klinikos „Dantų meistrai“ KONTAKTAI

 

5 dantų valymo klaidos. Pasitikrinkite, ar jas darote

5 dantų valymo klaidos. Pasitikrinkite, ar jas darote

Daugelis žmonių galvoja, kad moka puikiai valyti dantis šepetėliu. Juk atlieka šį veiksmą metų metus, tad kaip galima to nemokėti. Tačiau vertėtų susimąstyti ir savęs paklausti: „Ar tikrai viską darau teisingai?“ Dantų valymas atrodo gana paprastas veiksmas, tačiau iš tiesų pasitaiko nemažai klaidų. Nors daugelis iš jų nelemia staigių pasekmių, tačiau ilgainiui gali sukelti dantų ėduonies ir dantenų ligų riziką. Štai 5 dažniausiai pasitaikančios dantų valymo klaidos, kurias daro pacientai. Metas pasitikrinti, ar jūs viską atliekate teisingai.

Per stipriai valote

Pacientai galvoja, kad, norėdami pašalinti susidariusias apnašas, turi stipriai paspausti dantų šepetėlį. Tačiau toks požiūris yra neteisingas ir netgi žalingas burnos sveikatai. Dantis reikia valyti švelniais judesiais, kurie kuo puikiausiai pašalina apnašas. Svarbiausia yra ne spaudimo stiprumas, o pakankamas valymo laikas ir teisingi judesiai. Valantis dantis per stipriai, dantys gali greičiau dilti ir formuotis dantenų recesija.

Per ilgai naudojate dantų šepetėlį

Ar žinote, kiek laiko jau naudojate dabartinį savo šepetėlį? Atidarius naują pakuotę vertėtų įsiminti datą. Vidutinė dantų šepetėlio gyvavimo trukmė yra trys mėnesiai. Maždaug po 200 kartų panaudojimo jo šeriai nusidėvi, iškrypsta ir nebegali taip gerai atlikti valymo funkcijos. Dėl to rekomenduojama dantų šepetėlį keisti kas 2-3 mėnesius.

Valydami dantis skubate

Nuolatinis skubėjimas yra įaugęs į mūsų pasąmonę. Skubame valgyti, skubame į darbą, skubame ir valytis dantis. Tokia yra mūsų kasdienybė. Tačiau tai reiškia nepakankamai gerą dantų išsivalymą ir dėl to vėliau kylančias problemas: ėduonį, dantenų ligas. Rekomenduojama dantų valymui skirti 2 minutes. Tai pakankamas laikas, per kurį pašalinamos susikaupusios apnašos, o pastoje esantis fluoridas patenka į dantis. Tam, kad geriau orientuotumėtės laike, galima naudoti smėlio laikroduką, telefono laikmatį arba elektroninį šepetėlį su įmontuotu laikmačiu.

Nevalote liežuvio

Norint, kad burna būtų sveika ir švari, nepakanka išsivalyti vien tik dantų. Bakterijos gyvena ir ant jūsų liežuvio. Dažnai jos sukelia nemalonų burnos kvapą, todėl vertėtų nepamiršti ir liežuvio higienos. Tam galima naudoti specialią valymo priemonę arba paprastą dantų šepetėlį, kurio kitoje pusėje dažniausiai būna liežuvio grandiklis.

Nenaudojate dantų siūlo

Tai viena dažniausių klaidų, kurią daro pacientai. Svarbu žinoti, kad net ir labai kruopščiai išsivalius dantis, smulkūs maisto likučiai gali likti įstrigę atokiausiuose tarpdančių kampeliuose, kurių šepetėlis negali pasiekti. Ilgam čia pasilikę, jie tampa ėduonies priežastimi. Štai kodėl tokia didelė dalis dantų gedimų pasitaiko būtent tarpdančiuose. Norint efektyviai juos išvalyti, reikėtų bent kartą per dieną dantų siūlu perbraukti kiekvieną tarpelį.

 

Taigi, kiek klaidų iš čia aprašytų kasdien darote? Jei nei vienos, tuomet sveikiname – esate dantų valymo čempionas. Turėtumėte tęsti savo nepriekaištingą burnos higieną. O jeigu radote vietų, kurias galėtumėte patobulinti, dabar pats metas pradėti formuoti naujus burnos higienos įpročius. Tai netgi gali būti vienas iš jūsų naujųjų metų tikslų!

 

Turite klausimų? Norite pasikonsultuoti su dantų gydytoju? Susisiekite su mumis telefonu: +370 615 66655 el.paštu: info@dantumeistrai.lt

 Klinikos „Dantų meistrai“ KONTAKTAI

 

Su „QuickSleeper5“ dantų nejautra atliekama be skausmo ir užtirpimo

Su „QuickSleeper5“ dantų nejautra atliekama be skausmo ir užtirpimo

Komfortiškas dantų gydymas prasideda nuo beskausmės nejautros. Neretam žmogui pačią didžiausią baimę kelia ne pats dantų gydymas, o nejautros injekcija. Adatos vaizdas, dūrio skausmas ir po visko sekantis ilgalaikis audinių nutirpimas lemia tai, kad daugelis atidėlioja ar visai vengia taip reikalingo dantų gydymo. Tačiau pagaliau net ir vaistų suleidimas prieš pradedant gydymą gali būti visiškai beskausmis! Tai leidžia užtikrinti naujasis klinikos įsigytas aparatas „QuickSleeper5“. Nuo šiol nebereikia baimintis nei vienos sekundės praleistos odontologo kabinete.

Koks šio prietaiso veikimo principas?

Naudojant „QuickSleeper5“ nejautra atliekama labai švelniai ir trunka šiek tiek ilgiau. Anestetinė medžiaga yra suleidžiama tiesiai į spongiozinį kaulą. Šis kaulas neturi įnervacijos, taigi pacientas nejaučia jokio skausmo dūrio metu. Nejautra suveikia iš karto ir nėra reikalingas joks papildomas liežuvio ar gomurio nuskausminimas.

 

Kokie yra šio metodo privalumai?

„QuickSleeper5“ puikiai tinka jautresniems ar turintiems dantų gydymo baimę žmonėms, nes jis leidžia eliminuoti tokius nemalonius pojūčius kaip dūrio skausmas ir nutirpimas. Jeigu neskausmingas dantų gydymas odontologijoje taikomas jau seniai, tai pats nuskausminimo procesas ir adatos dūris iki šiol dar keldavo baimę. Be to, įprastą nuskausminimą dažnai lydi nesmagūs pašaliniai efektai, pavyzdžiui, pasibaigus procedūrai, dar ilgai jaučiamas lūpos ir dalies veido nutirpimas.

Nejautra su „QuickSleeper5“ pasižymi keliais esminiais privalumais:

  • Dantų nejautros injekcija atliekama BE JOKIO SKAUSMO;
  • Nejautra SUVEIKIA IŠ KARTO, tad nereikia ilgai laukti;
  • Procedūros metu NUSKAUSMINAMI TIK GYDOMI AUDINIAI, o aplinkiniai minkštieji audiniai, tokie kaip žandas, liežuvis, smakras, aptirpsta labai lengvai;
  • Po procedūros itin GREITAI PRAEINA NUTIRPIMO JAUSMAS;
  • Po gydymo galima GREIČIAU PRADĖTI VALGYTI;
  • SUMAŽĖJA ĮSIKANDIMO RIZIKA žandų vidinėje pusėje, lūpose. 

 

Beskausmė nejautra

Prieš kokias procedūras atliekama tokia nejautra?

Dantų nejautra su „QuickSleeper5“ atliekama prieš įvairias dantų gydymo procedūras (pavyzdžiui, plombavimą, kanalų gydymą), dantų rovimą, pulpito gydymą. Implantacijos metu ir raunant protinius dantis ji gali būti panaudojama ne visais atvejais.

 

Ar šis nuskausminimo būdas gali būti taikomas ir vaikams?

Taip. Šis nuskausminimas yra atliekamas tiek prieš vaikų, tiek ir suaugusiųjų dantų gydymą.

 

Kiek dantų galima nuskausminti šiuo būdu?

Šiuo aparatu galima nuskausminti iki aštuonių dantų, priklausomai nuo poreikio ir asmeninio gydymo plano. Prieš procedūrą odontologas tiksliai apskaičiuoja, kiek reikia suleisti nuskausminamųjų pagal tai, kiek dantų bus gydoma, kiek laiko planuojama procedūra bei koks yra kaulo tūris.

 

Kiek laiko tęsiasi nejautra?

Suleidus vieną injekciją su „QuickSleeper5“, nejautra trunka nuo 45 iki 60 minučių. 

 

Turite klausimų? Norite pasikonsultuoti su dantų gydytoju? Susisiekite su mumis telefonu: +370 615 66655 el.paštu: info@dantumeistrai.lt

 Klinikos „Dantų meistrai“ KONTAKTAI

 

Dantų griežimas: kaip kovoti su šia problema?

Dantų griežimas: kaip kovoti su šia problema?

Bruksizmas (dantų griežimas) – tai situacija, kurios metu žmogus trina dantis vienas į kitą, jais girgždina ar labai stipriai sukanda. Dažniausiai jis pasireiškia miegant, tačiau stiprus dantų sukandimas gali vykti ir dienos metu, ypač jei esate stipriai įsijautęs į kokią nors veiklą. Tad kaip atpažinti bruksizmą, dėl ko jis prasideda ir ką daryti, kad jo išvengtumėte – į visus šiuos klausimus atsako klinikos „Dantų meistrai“ odontologai.

Kokie yra bruksizmo simptomai?

Kai miegodami griežiate dantimis, į šį veiksmą įdedate labai daug jėgos – daug daugiau nei galėtumėte toleruoti dienos metu, būdami sąmoningi. Dėl to bruksizmas susijęs su tam tikra žala. Kuo didesne jėga spaudžiate dantis ir kuo ilgiau šis procesas vyksta, tuo didesnė bus padaryta žala.

Bruksizmo požymiai:

·        naktį jūs griežiate dantimis arba suspaudžiate juos taip, kad tai girdi šalia gulintis žmogus;

·        jūsų dantys yra plokšti, lūžę, suskilę ar laisvi;

·        jūsų dantų emalis yra nudėvėtas taip, kad atidengia gilesnius dantų sluoksnius;

·        jaučiate dantų skausmą ar jautrumą;

·        jūsų žandikaulio raumenys yra pavargę, įtempti arba žandikaulis užsifiksavęs taip, kad negalite stipriau jo praverti ar iki galo sukąsti;

·        jaučiate žandikaulio, kaklo, veido ar ausų skausmą;

·        jus vargina galvos maudimas smilkiniuose;

·        vidinės skruostų pusės yra pažeistos sukandimų;

·        jūsų miegas yra sutrikęs.

Pacientai, kuriuos dantų griežimas kamuoja naktimis, paprastai turi ir kitų su miegu susijusių sutrikimų, tokių kaip knarkimas ar miego apnėja. 

 

Dantų griežimas

Kokios yra dantų griežimo priežastys?

Reikia pasakyti, kad bruksizmas yra vienas tų reiškinių, kurio mokslas nėra iki galo išaiškinęs ir nėra žinomos tikslios jo priežastys. Tačiau manoma, kad jį lemia fizinių, psichologinių ir genetinių veiksnių derinys. Tai gali būti netinkamas dantų sąkandis, kreivi dantys, didelis stresas ar tiesiog per daugelį metų susiformavęs įprotis.

Paprastai dantų griežimas susijęs su nervine įtampa ir susijaudinimu. Jis gali kilti dėl tokių emocijų kaip nerimas, stresas, pyktis, nusivylimas, įtampa. Taip pat jis gali būti kaip įveikos strategija ar įprotis gilaus susikaupimo metu.

Bruksizmui priskiriami tokie rizikos faktoriai:

·        Stresas. Padidėjęs nerimo ar streso lygis, pyktis, nusivylimas gali lemti dantų griežimo atsiradimą.

·        Amžius. Bruksizmas labai paplitęs tarp mažų vaikų, bet jie dažnai jį tiesiog „išauga“.

·        Asmenybės tipas. Bruksizmo rizika didėja žmonėms, kurie pasižymi agresyvumu, yra hiperaktyvūs, mėgsta konkuruoti.

·        Vaistų ir kitų produktų vartojimas. Dantų griežimas gali būti nedažnas kai kurių vaistų, tokių kaip antidepresantai, šalutinis poveikis. Tabakas, kava ir kiti gėrimai, turintys kofeino, taip pat didina bruksizmo riziką.

·        Šeimos istorija. Bruksizmas dažnai pasireiškia skirtingiems tos pačios šeimos nariams.

·        Kiti sutrikimai. Dantų griežimas siejamas su kai kuriais psichinės sveikatos ir medicininiais sutrikimais, tokiais kaip Parkinsono liga, demencija, refliuksas, epilepsija, miego apnėja, dėmesio stoka, hiperaktyvumo sutrikimai.

Kaip žinoti, ar mane kamuoja dantų griežimas?

Pacientai dažniausiai patys nepastebi bruksizmo. Tai jiems pasako sutuoktinis, miegantis šalia ir nuolat klausantis jų naktinio griežimo. Bruksizmas gali būti ir begarsis, kuomet žmogus yra linkęs tiesiog labai stipriai sukąsti dantis. Bet kokiu atveju, labai svarbu nuolat lankytis pas dantų gydytoją profilaktiniam pasitikrinimui. Odontologas, apžiūrėdamas burną, pamatys dantų nudilimą ar kitas bruksizmo sukeltas pasekmes anksčiau nei jos spės pridaryti rimtos žalos ir laiku pasiūlys tinkamus gydymo būdus.

Kaip gydomas dantų griežimas?

Paprastai silpnas dantų griežimas nėra gydomas. Dauguma vaikų bruksizmą naktimis išauga, o suaugusieji taip stipriai dantų nesukanda, kad būtų reikalingas specialus gydymas. Tačiau kai kurie pacientai šį reiškinį patiria nuolat ir stipriai, todėl yra pasitelkiami įvairūs metodai ir priemonės gydymui bei rekomendacijos paciento gyvensenos keitimui.

·        Burnos apsaugos priemonės. Jums gali būti pasiūlyta speciali apsauginė dantų kapa, kurią reikia įsidėti į burną prieš einant miegoti. Ji būna pagaminta iš kieto akrilo ar kitos medžiagos, kuri padeda apsaugoti dantis, sugeria spaudimo jėgą ir neleidžia trinti dantų vienas į kitą.

·        Dantų korekcija. Kai kuriais sudėtingais atvejais, kai dėl dantų nudėvėjimo atsiranda jautrumas ar nudyla didelė dantų dalis, gydytojams tenka atlikti plombavimą arba vainikėliais atkurti kramtomąjį paviršių.

·        Nerimo valdymas. Jei dantimis griežiate dėl patiriamo streso, šios problemos galite atsikratyti atlikdami atsipalaidavimą skatinančius pratimus, pasitelkdami meditaciją. Taip pat gali padėti psichoterapeuto konsultacijos.

·        Elgesio keitimas. Galite sąmoningai koreguoti savo elgesį, bandydami nuolat palaikyti tinkamą burnos ir žandikaulio padėtį. Ją jums padės nustatyti dantų gydytojas.

·        Vaistai. Tai nėra pirmoji priemonė, norint panaikinti bruksizmą, tačiau kai kuriais atvejais jums gali būti išrašomi tokie medikamentai kaip raumenų relaksantai, nuskausminamieji, raminamieji, priešuždegiminiai vaistai ar netgi botulino toksino injekcijos.

Ką pats pacientas gali padaryti, kad sumažintų dantų griežimą?

Kiekvienas žmogus savo elgesiu gali daryti didžiausią įtaką asmeninei sveikatai ir savijautai. Yra daugybė veiksmų, kuriuos galite atlikti, kad sumažintumėte dantų griežimą ir visas su juo susijusias pasekmes. Štai keletas jų:

·        sumažinkite patiriamo streso kiekį arba mokykitės ramiau į jį reaguoti, ieškodami sau tinkamų valdymo technikų (klausykite muzikos, sportuokite, pagulėkite šiltoje vonioje, susiraskite naują hobį);

·        vakarais venkite tokių stimuliatorių kaip alkoholis, kava ir kiti kofeino savyje turintys gėrimai;

·        valgykite maistingą, sveiką ir mažai cukraus turintį maistą;

·        išsiugdykite gerus miego įpročius: eikite miegoti anksti, skirkite miegui 7-8 valandas, nenaršykite telefone prieš pat miegą, užsitraukite naktines užuolaidas, kad netrikdytų šviesa; 

·        reguliariai lankykitės pas odontologą – gydytojas padės laiku pastebėti bruksizmo požymius ir ištaisyti sukeltą žalą.

 

 

Turite klausimų? Norite pasikonsultuoti su dantų gydytoju? Susisiekite su mumis telefonu: +370 615 66655 el.paštu: info@dantumeistrai.lt

 Klinikos „Dantų meistrai“ KONTAKTAI

 

Gingvitas: priežastys, simptomai ir gydymas

Gingvitas: priežastys, simptomai ir gydymas

Ar žinote, kas yra gingvitas? Dažniausiai pacientai atsako: „Ne“, tačiau iš tiesų šį pavadinimą turėtų atsiminti kiekvienas. Gingvitas – tai dantenų uždegimas, kuris paprastai pasireiškia dėl aplink dantis susikaupusių apnašų. Tai yra rimtas pavojaus signalas, sakantis, jog turite susirūpinti savo burnos būkle. Negydomas gingvitas progresuoja į periodontitą. Tai dar sunkesnė būklė, galinti nulemti dantų netekimą. Tad šįkart mes jums papasakosime, kokios yra gingvito priežastys, rizikos faktoriai, kaip jį pastebėti ir išgydyti.

Gingvito priežastys

Dažniausia gingvito priežastis yra bakterijų kupinų apnašų kaupimasis aplink dantis. Apnašos sukelia organizmo imuninį atsaką, kuris iššaukia uždegimą. Audiniai sudirgsta, tampa itin jautrūs. Galiausiai, jeigu situacija nėra suvaldoma, tai lemia dantų netekimą ar kitas komplikacijas.  

Dantų apnašos yra natūraliai dantis padengianti plėvelė. Dažniausiai ji susidaro esant didelei bakterijų kolonijai, kuri bando prilipti prie lygaus danties paviršiaus. Šios nuolat mūsų burnoje gyvenančios bakterijos gali padėti apsaugoti burną nuo kenksmingų mikroorganizmų, tačiau didelis dantų apnašų kiekis gali sukelti dantų ėduonį ar periodonto ligas. Jeigu apnašos nėra tinkamai pašalinamos, galiausiai jos sukietėja, aplimpa dantį ir liečiasi su dantenomis, jas nuolat dirgindamos. Paprastai tokios kietos apnašos yra geltonos spalvos ir jas gali pašalinti tik odontologas, naudodamas specialius įrankius bei medžiagas. 

 

Gingvitas

Kiti gingvito rizikos veiksniai

Gingvitą gali sukelti ne tik didelis apnašų kiekis, bet ir specifinės bakterijos, virusai, grybeliai, genetiniai veiksniai, sisteminės būklės (alerginės reakcijos, tam tikros ligos), žaizdos, reakcija į svetimkūnius (pvz. protezus).

Hormonų pokyčiai.

Šis rizikos veiksnys gali išryškėti brendimo, menopauzės, nėštumo metu. Dantenos tuo metu gali būti jautresnės, todėl padidėja uždegimo rizika.

Kai kurios ligos.

Mokslininkų teigimu, tokios ligos kaip vėžys, diabetas, ŽIV yra susijusios su didesne gingvito rizika.

Rūkymas.

Nuolatiniai rūkaliai, palyginti su nerūkančiaisiais, gerokai dažniau serga gingivitu.

Amžius.

Gingivito rizika didėja vyresnio amžiaus žmonėms.

Prasta mityba.

Nepilnavertė ar nesveika mityba, kurioje trūksta maistinių medžiagų ir vitaminų, taip pat gali būti gingvito rizikos faktoriumi. Pavyzdžiui, su dantenų ligomis susijęs vitamino C trūkumas.

Šeimos istorija.

Tie žmonės, kurių abu tėvai ar bent vienas iš jų sirgo gingivitu, taip pat rizikuoja susirgti šia liga. Manoma, kad tai susiję su tuo, kokias bakterijas mes įgyjame vaikystėje.

Gingvito atpažinimas

Pagrindiniai gingvito požymiai yra raudonos, jautrios ir pūlingos dantenos. Valantis dantis šepetėliu jos iškart sudirgsta ir pradeda kraujuoti, net jeigu viską darote labai švelniai. Kai kuriais atvejais, gingvito požymiai gali būti nematomi pačiam pacientui. Tuomet jį pastebėti gali nebent odontologas reguliaraus profilaktinio pasitikrinimo metu. Štai kodėl gydytojai taip akcentuoja jo svarbą.

Gingvito požymiai:

·        ryškiai raudonos arba violetinės spalvos dantenos;

·        dantenų jautrumas, skausmas jas liečiant;

·        dantenų kraujavimas, valantis dantis šepetėliu ar naudojant siūlą;

·        blogas burnos kvapas;

·        uždegimas, dantenų patinimas;

·        dantenų atsitraukimas nuo dantų;

·        silpnos, suglebusios dantenos.

Gingvito komplikacijos

Savalaikis gingvito gydymas paprastai padeda užkirsti kelią komplikacijoms. Tačiau negydant šios dantenų ligos ji ima plisti ir paveikia vis daugiau aplinkinių audinių, taip pat dantis ir kaulus. Galimos įvairios gingvito komplikacijos:

·        dantenų ar žandikaulio infekcija;

·        periodontito išsivystymas (dar sudėtingesnė būklė, kuri gali lemti dantų netekimą ir kaulo nykimą);

·        dantenų išopėjimas dėl bakterinės infekcijos.

Įvairūs dantenų ligų tyrimai parodė, kad periodontitas netgi gali būti siejamas su širdies ir kraujagyslių bei plaučių ligomis. 

 

Gingvitas

Gingvito gydymas

Gera žinia ta, kad gingvitą galima gana lengvai išgydyti, jeigu jis pastebimas anksti ir imamasi visų reikiamų priemonių. Tačiau viskas priklauso nuo jūsų pačių. Visų pirma, svarbu reguliariai lankytis pas odontologą, kuris galėtų nuolat sekti jūsų burnos būklę. Kita dalis – susijusi su jūsų asmeninėmis pastangomis kiekvieną dieną laikytis geros burnos higienos praktikos taisyklių.

Pirmas gingvito gydymo etapas vyksta odontologo kabinete. Laiku pastebėtas gingvitas gydomas gana paprastai. Nuo paciento dantų yra pašalinamos visos susikaupusios kietos ir minkštos apnašos, dantys ir dantenos švariai išvalomi, dezinfekuojami. Priklausomai nuo situacijos sudėtingumo, gydytojas paskiria kitų procedūrų grafiką.

Antrasis etapas vyksta kiekvieną dieną jūsų namuose. Tai labai svarbi gydymo dalis, nes nuo jos priklauso, ar liga bus įveikta sėkmingai, ar ji pasikartos ir progresuos. Tam, kad dantų valymas odontologo kabinete būtų efektyvus, reikalingas kasdienis burnos švaros palaikymas. Pagrindiniai principai, kurių būtina laikytis:

·        valytis dantis minkštu šepetėliu ir pasta mažiausiai du kartus per dieną;

·        atidžiai išsivalyti kiekvieną tarpdantį dantų siūlu bent vieną kartą per dieną;

·        reguliariai skalauti burną antiseptiniu skysčiu.

 

Atsižvelgdamas į jūsų burnos padėtį, gydytojas gali paskirti papildomas priemones ir veiksmus, kurie padės greičiau išgydyti gingvitą. 

 

Turite klausimų? Norite pasikonsultuoti su dantų gydytoju? Susisiekite su mumis telefonu: +370 615 66655 el.paštu: info@dantumeistrai.lt

 Klinikos „Dantų meistrai“ KONTAKTAI

 

Viskas, ką reikia žinoti apie dantis: kokie, kiek ir kada

Viskas, ką reikia žinoti apie dantis: kokie, kiek ir kada

Dantys yra būtina mūsų organizmo dalis, padedanti ne tik sukramtyti maistą, bet ir susikalbėti. O spindinti sveikų ir tvarkingų dantų šypsena yra vienas gražiausių veidą puošiančių aksesuarų. Įprastai, kiekvienas žmogus per visą savo gyvenimą turi po du dantų rinkinius: pieninius (vaikiškus dantis) ir nuolatinius (suaugusiojo dantis). Šiame straipsnyje apžvelgsime tiek vienus, tiek kitus dantis, jų tipus bei atliekamas funkcijas. 

Danties sluoksniai

Dantis sudaro keli skirtingi sluoksniai: emalis, dentinas, pulpa ir cementas. Emalis, kuris yra pati kiečiausia medžiaga, esanti žmogaus kūne, dengia danties išorę. Daugiausiai jis sudarytas iš akmens kietumo mineralo, vadinamo kalcio fosfatu. Po juo eina antrasis sluoksnis – dentinas, kuris yra kiek minkštesnis už emalį. Giliausiai danties viduje slypi pulpa. Tai gyva dalis, kurią sudaro nervai ir kraujo ląstelės. Dar viena danties dalis yra vadinama cementu. Tai jungiamojo audinio sluoksnis, tvirtai laikantis dantų šaknis prie dantenų ir žandikaulio.

Dantų tipai

Žmogaus dantys yra keturių tipų: kandžiai, iltiniai, kapliai ir krūminiai.

  •       Kandžiai. Tai priekiniai dantys, kuriais mes kandame maistą. Jie yra plokšti ir turi ploną kraštą. Tiek vaikai, tiek suaugusieji turi po 8 kandžius: 4 viršutiniame ir 4 apatiniame žandikaulyje.
  •       Iltiniai. Tai aštrūs, nusmailėjantys ir ilgiausi iš visų dantų, kurie padeda atplėšti maisto gabalėlius. Ir vaikai, ir suaugusieji jų turi vienodai: po 2 iltinius dantis kiekvienoje eilėje. Pirmieji nuolatiniai iltiniai dantys vaikams pradeda augti apie 10-12 metus. Paprastai apatiniai iltiniai išdygsta greičiau nei viršutiniai.
  •       Kapliai. Šie dantys jau gerokai didesni už priekinius, su daugybe keterų, kurios padeda smulkinti maistą. Suaugusieji turi 8 kaplius: po 4 kiekvienoje eilėje. Jie išsidėstę iškart už iltinių dantų. Tuo tarpu maži vaikai kaplių neturi, nes šie dantys yra tik nuolatiniai, išdygstantys apie 10-12 metus.
  •       Krūminiai. Jie yra didžiausi iš visų dantų, turintys didelį plokščią paviršių su keteromis, kurios padeda galutinai sukramtyti maistą ir jį susmulkinti prieš nuryjant. Paprastai krūminiai dantys turi nuo 2 iki 4 šaknų. Suaugusiųjų burnoje yra 12 nuolatinių krūminių dantų: 6 apatiniame ir 6 viršutiniame žandikaulyje. Tuo tarpu vaikai turi 8 pieninius krūminius dantis. Paskutinieji suaugusiųjų krūminiai dantys dar yra vadinami protiniais. Šie dantys įsitaiso tolimiausiuose žandikaulio kampuose. Iš viso jų yra 4. Jie pradeda dygti apie 17-25 metus, tačiau kai kuriems žmonėms jie gali visai neišdygti arba likti įstrigę kaule ir niekada nepasirodyti paviršiuje. Labai dažnai šie dantys neišdygsta tinkamai ir didina infekcijos riziką bei blogina aplinkinių dantų padėtį. Be to, juos labai sunku išvalyti dėl nepatogios padėties, todėl protiniai dantys greitai genda. Tokiais atvejais odontologui gali tekti juos pašalinti.

Dantų skaičius ir dygimo laikas

Vaikai savo burnoje iš viso turi 20 pieninių dantų. Pirmieji dantys pradeda dygti apie 6 mėnesį. Paprastai visi pieniniai dantys išdygsta iki 3 metų. Pirmieji vaikiški dantys, kurie pradeda kristi – tai apatiniai priekiniai. Dažniausiai mažieji praranda visus pieninius dantis iki 14 metų.

Kol pieniniai dantys pamažu iškrenta, juos pakeičia 28 nuolatiniai dantys. Pirmieji nuolatiniai dantys pradeda dygti apie 6 gyvenimo metus. Paauglystės pabaigoje paprastai ima dygti ir protiniai dantys. Taip galiausiai burnoje susiformuoja iš viso 32 nuolatinių dantų rinkinys. 

 

Dantų tipai

Pieninių dantų dygimo ir iškritimo laikas pagal dantų tipus:

Danties tipas

Dygimo amžius

Iškritimo amžius

Viršutinis žandikaulis

Centrinis kandis

8–12 mėnesių

6– 7 metų

Šoninis kandis

9–13 mėnesių

7–8 metų

Iltinis

16–22 mėnesių

10–12 metų

Pirmasis krūminis

13–19 mėnesių

9–11 metų

Antrasis krūminis

25–33 mėnesių

10–12 metų

Apatinis žandikaulis

Antrasis krūminis

23–31 mėnesių

10–12 metų

Pirmasis krūminis

14–18 mėnesių

9–11 metų

Iltinis

17–23 mėnesių

9–12 metų

Šoninis kandis

10–16 mėnesių

7–8 metų

Centrinis kandis

6–10 mėnesių

6–7 metų

 

 

Nuolatinių dantų dygimo laikas pagal dantų tipus:

 

Danties tipas

Dygimo amžius

Viršutinis žandikaulis

Centrinis kandis

7–8 metų

Šoninis kandis

8–9 metų

Iltinis

11–12 metų

Pirmasis kaplys

10–11 metų

Antrasis kaplys

10–12 metų

Pirmasis krūminis

6–7 metai

Antrasis krūminis

12–13 metų

Trečiasis krūminis (protinis)

17–21 metų

Apatinis žandikaulis

Trečiasis krūminis (protinis)

17–21 metų

Antrasis krūminis

11–13 metų

Pirmasis krūminis

6–7 metų

Antrasis kaplys

11–12 metų

Pirmasis kaplys

10–12 metų

Iltinis

9–10 metų

Šoninis kandis

7–8 metų

Centrinis kandis

6–7 metų

 

Kiekvieno vaiko dantų dygimo ir jų iškritimo amžius gali skirtis, todėl tėvams nereikėtų pernelyg jaudintis, jeigu jų vaiko dantys tiksliai neatitinka aukščiau pateikto grafiko. Į odontologą vertėtų kreiptis tuomet, jei vėluojama ilgiau nei 1 metus. Dantų gydytojas atliks rentgeno tyrimus, kurie parodys, ar nuolatiniai dantys dygsta ir tinkamai vystosi.

Atidžiai prižiūrint dantis ir palaikant gerą burnos higieną, galima išsaugoti tvirtus ir sveikus dantis visą savo gyvenimą. 

 

Turite klausimų? Norite pasikonsultuoti su dantų gydytoju? Susisiekite su mumis telefonu: +370 615 66655 el.paštu: info@dantumeistrai.lt

 Klinikos „Dantų meistrai“ KONTAKTAI