Dantų praradimas – aktuali problema. Nemažai vyresnio amžiaus žmonių yra praradę visus dantis ar beturi vos kelis. Pasak specialistų, visų dantų atkūrimo neretai prireikia ir trisdešimtmečiams. Dažniausiai dantų netenkama dėl sisteminių ligų ir netinkamos burnos priežiūros – kai reikiami įgūdžiai nesuformuojami dar vaikystėje, vėliau, susirūpinus savo dantimis, juos išgelbėti dažnai jau būna neįmanoma. Gera žinia yra ta, kad šiuolaikinė odontologija siūlo patikimus dantų atkūrimo metodus, ne tik sugrąžinančius estetinį vaizdą, kramtymo funkciją, bet ir žymiai padidinančius žmogaus savivertę bei padedančius išvengti psichologinių problemų. Apie juos pasakoja Kupiškyje įsikūrusios klinikos „Dantų meistrai“ gydytojas odontologas Gotfridas Krujalskis.

Priežastys, dėl kurių delsiama atkurti dantis

Pasak specialisto, nepaisant šiuolaikinės odontologijos galimybių, dantis atkurti vis dar neretai delsiama. Viena iš priežasčių, kodėl nesikreipiama į specialistus – baimė, išlikusi nuo senų laikų, kai buvo naudojami ne tik kiti gydymo metodai, bet skyrėsi ir gydytojų požiūris – buvo manoma, kad gydant dantis pacientui kentėti yra natūralu. Visus, vis dar besibaiminančius gydytojų odontologų G. Krujalskis nuramina, užtikrindamas, jog dabar procedūros atliekamos tik nuskausminus gydomą sritį, kad pacientui nereikėtų patirti jokių nemalonių pojūčių.

Kita delsimo priežastis – nesirūpinimas savo sveikata iš esmės, kai apleidžiama ne tik dantų ir burnos sveikata, bet apskritai vengiama eiti pas gydytojus, nes jais nepasitikima. Tačiau, pasak odontologo, tokiu atveju vistiek kažkada pasiekiama kritinė riba ir nebelieka kito pasirinkimo, kaip tik kreiptis dėl gydymo. Dar viena priežastis – nežinojimas, kad norint užkirsti kelią rimtesnėms problemoms ir sudetingesniam bei brangesniam gydymui, netekus dantų, būtina juos atkurti kuo greičiau.

Pasak gydytojo, neretai dantis vengiama atkurti ir dėl finansinių priežasčių, neturint reikiamos pinigų sumos ar tiesiog vengiant didelių išlaidų. G. Krujalskis atkreipia dėmesį, kad klinika „Dantų meistrai“ yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) dėl odontologinių paslaugų teikimo bei apmokėjimo, todėl asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius, vaikams iki 18 metų, asmenims, pripažintiems nedarbingais arba iš dalies darbingais ir asmenims, kuriems buvo taikytas gydymas dėl burnos, veido ir žandikaulių onkologinės ligos dantų protezavimo paslaugos gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis

Kokios gali būti delsimo pasekmės

Gydytojas odontologas įspėja, kad praradus vos vieną dantį, ima tirpti žandikaulio kaulas, kyla grėsmė greta esantiems dantims, nes jie netenka atramos ir pradeda krypti link prarasto danties vietos. Netekus daugiau dantų, sutrinka kramtymo funkcija – pradedama kramtyti priekiniais dantimis arba viena puse, o tai irgi skatina greitesnį likusių dantų nusidėvėjimą ir pažeidimus dėl pasidėjusio krūvio. Blogai sukramtomas maistas taip pat gali nulemti skrandžio skausmus, opų atsiradimą, virškinamojo trakto veiklos sutrikimus. Kai maistas yra nepilnai sukramtomas, neįsisavinamos ir visos normaliam mūsų organizmo funkcionavimui reikalingos medžiagos – vitaminai, mineralai, todėl prastėja ir bendra žmogaus sveikata bei savijauta.

„Sutrikusi kramtymo funkcija gali nulemti ir migreną. Kai kramtoma viena puse arba netaisyklingai, žandikaulio sąnario padėtis deformuojasi, gali būti užspaustas nervas arba sąnaryje atsirasti trigerinis taškas, nulemiantis galvos skausmus“,– įspėja G. Krujalskis.

Jis pabrėžia, kad norint išvengti nepageidaujamų pokyčių, dantis reikėtų atkuri kuo greičiau –
nerekomenduojama delsti ilgiau metų.

G. Krujalskis sako, kad reikalingų implantų skaičius priklauso nuo paciento žandikaulio dydžio, raumenų jėgos, kaulo kiekio ir kitų dalykų, todėl jis visada parenkamas individualiai. Ant implantų tvirtinamas laikinas protezas gali būti pagaminamas per 24 val. Taigi, gydytojo teigimu, jau kitą dieną pacientas išeina su naujais, patogiais, itin estetiškais neišimamais dantimis, su kuriais jis gali nesivaržydamas kalbėti, juoktis, pilnavertiškai sukramtyti maistą – kramtymo funkcija tokiais protezais atkuriama 100 proc. Praėjus 6 –12 mėnesių, laikinas protezas pakeičiamas nuolatiniu. Pasak specialisto, protezavimas ant implantų – bene vienintelis pasirinkimas žmonėms, kurių gomurys ar liežuvis jautrus. Tokie žmonės dažniausiai negali nešioti išimamų protezų, nes palietus liežuvio šaknį ar gomurį, jie jaučia stiprų pykinimą, o fiksuojamas protezas padeda šito išvengti.

Specialistas atkreipia dėmesį, kad pasirinkusiems protezavimą ant implantų ir tam tikras sąlygas atitinkantiems pacientams, dantų protezavimo paslaugų išlaidos taip pat gali būti kompensuojamos iš PSDF biudžeto. Jeigu pacientas nebeturi dantų ilgą laiką, todėl sunykęs apatinio žandikaulio kaulas ( jo yra mažiau nei 12 mm) ir plokštelės nesilaiko, jam gali būti skirta padidinta (apie 2000 Eur) kompensacija protezavimui.

G. Krujalskio teigimu, viršutinio žandikaulio plokšteliniai protezai laikosi gana stabiliai, o itin didelį diskomfortą dažniausiai kelia išimamos apatinio žandikaulio plokštelės. Tokiu atveju ant implantų fiksuojamu protezu gali būti atkuriamas tik apatinis žandikaulis. Pasak specialisto, kiekvieno paciento situacija yra skirtinga, tačiau, kiekvienu atveju, įvertinus paciento dantų bei kaulo būklę, pageidavimus, lūkesčius, finansines galimybes, galima surasti jam tinkamiausią dantų atkūrimo būdą.

„Taigi, kreiptis dėl dantų atkūrimo tikrai verta. Su atkurtais dantimis vėl galima bendrauti, juoktis, valgyti, nejaučiant diskomforto, išnyksta virškinimo problemos, didėja pasitikėjimas savimi, gerėja bendra sveikatos būklė ir gyvenimo kokybė“, – baigdamas pokalbį vis dar delsiantiems sako gydytojas odontologas Gotfridas Krujalskis.

Labai džiaugiamės kasdien tobulėjančia odontologijos pažanga ir dedame visas pastangas, kad mūsų pacientai galėtų naudotis pačiomis naujausiomis technologijomis ir jų teikiamais privalumais. Šiuo metu pristatome skaitmeninį dantų skenerį (dar vadinamas intraoraliniu skeneriu), kurį turime vieninteliai visame Kupiškyje ir jo rajone. Šis naujas ir modernus prietaisas padės išvengti daugybės nepatogumų ir diskomforto odontologo kėdėje, sumažinti nerimą dėl laukiančios dantų atspaudų nuėmimo procedūros.

Kaip veikia intraoralinis skeneris?

Procedūra yra paprasta, neskausminga ir komfortiška. Jos metu odontologas, naudodamas intraoralinį skenerį (nedidelis rankoje laikomas prietaisas), pamažu skenuoja kiekvieną paciento dantį.

Nuskaitomą vaizdą tiek gydytojas, tiek pacientas iš karto gali matyti ekrane. Tai labai patogus būdas pacientams ir patiems pamatyti savo dantų padėtį, būklę, o gydytojams nupasakoti laukiančius pokyčius ir procedūras, teikti rekomendacijas, turint tokią patrauklią vizualinę priemonę. Dažnai pacientai patys negali pamatyti atokiausių savo dantų kampelių, o nuskenuotas vaizdas leidžia kartu su gydytoju juos apžiūrėti iš visų pusių.

Kada naudojamas intraoralinis skeneris?

Be dantų atspaudų nuėmimo nebūtų galima atlikti daugybės odontologinių procedūrų. Skaitmeninis atspaudas naudojamas tais pačiais atvejais kaip ir įprastas atspaudas: prieš implantaciją, gaminant pilnus ar dalinius protezus, dantų vainikėlius, laminates, tiesinant dantis kapomis, gaminant apsaugines dantų kapas sportuojantiems ar kenčiantiems nuo bruksizmo arba tiesiog atliekant išsamią dantų būklės apžiūrą.

Daugiau komforto

Įprasta dantų atspaudų nuėmimo procedūra, nors ir nėra skausminga, tačiau daugeliui pacientui sukelia nemalonius pojūčius. Tenka sukąsti atspaudinę masę, kas jautresnius žmones kartais netgi supykina. Dėl to ieškojome malonesnės alternatyvos. Taip nusprendėme įsigyti intraoralinį skenerį, kuris leidžia išvengti šių nemalonių jausmų. Tai ypač aktualu tiems pacientams, kuriems tenka dažnai atlikti dantų atspaudų nuėmimo procedūrą, pavyzdžiui, protezuojant ar tiesinant dantis.

Taupomas laikas

Skaitmeninis skenavimas vyksta gerokai greičiau nei įprastas dantų atspaudų nuėmimas, tad taip sutaupomas visų laikas. Vos per kelias minutes užfiksuojamas visas norimas vaizdas.

Nuskenuoti dantys iš karto atsiduria skaitmeninėje erdvėje, o tai reiškia, kad odontologas gali nieko nelaukdamas šį vaizdą nusiųsti dantų technikams. Nebereikia vežioti fizinių atspaudų, nes nuo šiol jie yra skaitmeniniai. Taigi, viskas vyksta ne tik greičiau, bet ir draugiškiau gamtai.

Turite klausimų? Norite pasikonsultuoti su dantų gydytoju? Susisiekite su mumis telefonu: +370 615 66655 el.paštu: info@dantumeistrai.lt

 Klinikos „Dantų meistrai“ KONTAKTAI

Kasmet gegužės 31 d. minima diena be tabako. Ši data skirta informuoti visuomenę apie tabako vartojimo pavojus ir žalą rūkančiojo bei aplinkinių žmonių sveikatai, gyvenimo kokybei, materialinei gerovei ir gamtai. Pasaulinę dieną be tabako 1987 m. įsteigė „Pasaulio sveikatos organizacijos“ valstybės narės, norėdamos atkreipti dėmesį į tabako epidemiją ir jos sukeliamas mirtis bei ligas, kurių galima išvengti.

Rūkymo atsisakymas – nelengvas žingsnis, tačiau nauda sunkiai gali būti aprašoma į kelias eilutes. Yra daugybė priežasčių, kurias skaičių ir faktų kalba pateikia „Pasaulio sveikatos organizacija“. Jei esate apsisprendę mesti rūkyti, štai kelios dešimtys jų, padėsiančios padidinti motyvaciją arba ją išlaikyti sunkiu momentu.

1. Kasmet nuo tabako miršta daugiau kaip 8 milijonai žmonių.
2. Rūkantieji patiria didesnę riziką susirgti sunkia COVID-19 forma arba mirti nuo šios ligos.
3. Rūkymas suteikia nemalonų kvapą odai, pirštams, namams, drabužiams, o ką jau kalbėti apie iškvepiamą orą.
4. Dėl tabako pagelsta dantys ir lengviau susiformuoja dantų apnašos.
5. Tabako vartojimas sukelia burnos ertmės vėžį, lūpų, ryklės, gerklų, stemplės vėžį.
6. Tabako vartojimas padidina lėtinės uždegiminės periodonto ligos riziką, dėl kurios nyksta žandikaulis, o tai veda į dantų praradimą.
7. Rūkantieji patiria daug didesnę komplikacijų po chirurginių procedūrų riziką.
8. Rūkantieji dažniau praranda kaulų tankį, šie lengviau lūžta.
9. Kramtomasis tabakas gali sukelti burnos vėžį, dantenų ligas, dantų parudavimą, jų netekimą.
10. Rūkymas skatina ankstyvą odos senėjimą. Oda praranda elastingumą, išsausėja, todėl atrodote vyresni nei iš tiesų esate.
11. Apskaičiuota, kad kasmet išleidžiama apie 1,4 trilijono JAV dolerių sveikatos priežiūros išlaidoms, kurios nukreipiamos gydyti tabako sukeltų ligų.
12. Rūkantieji dažniau susiduria su nevaisingumu. Nusprendus mesti rūkyti ir atsisakius šio įpročio tampa lengviau pastoti, sumažėja naujagimio neišnešiojimo, persileidimo tikimybė.
13. Rūkymas vyrams gali sukelti erekcijos disfunkciją, taip pat sumažinti spermatozoidų kiekį, judrumą.
14. Naudojant elektronines cigaretes padidėja širdies ligų ir plaučių sutrikimų rizika.
15. Elektroninėse cigaretėse esantis nikotinas yra priklausomybę sukelianti medžiaga, galinti pakenkti besivystančioms vaikų smegenims.
16. Rūkantieji iki 22 kartų dažniau serga plaučių vėžiu nei nerūkantys. Tabako vartojimas yra pagrindinė plaučių vėžio priežastis, sukelianti daugiau kaip du trečdalius mirčių nuo plaučių vėžio visame pasaulyje.
17. Rūkant padidėja žvynelinės rizika.
18. Rūkančiųjų vaikai kenčia nuo susilpnėjusios plaučių funkcijos, jiems gresia astma, vidurinės ausies liga, dėl kurios gali sutrikti klausa.
19. Kas penktas tabako rūkytojas per savo gyvenimą suserga lėtine obstrukcine plaučių liga, o ypač tie žmonės, kurie pradeda rūkyti vaikystėje ir paauglystėje, nes tabako dūmai žymiai sulėtina plaučių augimą ir vystymąsi.
20. Rūkymas gali sustiprinti astmą, apriboti žmonių aktyvumą, prisidėti prie negalios ir padidinti sunkių astmos priepuolių riziką.
21. Rūkaliai patiria dvigubai didesnę insulto ir keturis kartus didesnę širdies ligų riziką.
22. Tabako dūmai pažeidžia širdies arterijas, sukelia apnašų kaupimąsi ir kraujo krešulių išsivystymą, apribodami kraujo tekėjimą ir sukeldami širdies priepuolius ir insultus.
23. Tabako rūkymas daugiau nei dvigubai padidina tuberkuliozės transformacijos iš latentinės būsenos į aktyvią riziką.

24. Rūkymas yra paplitusi gaisrų priežastis.

25. Sprendimas mesti rūkyti – geras pavyzdys savo vaikams, draugams ir artimiesiems.

26. Tabako vartojimas gali neigiamai paveikti socializaciją ir santykius.

27. Tabako vartojimas daro įtaką darbuotojų sveikatai ir produktyvumui, dėl ko jie dažniau praleidžia darbą.

28. Rūkymas brangiai kainuoja ir „suvalgo” išlaidas, skirtas maistui, laisvalaikiui, pramogoms, knygoms.

29. Vaikai ir paaugliai, naudojantys elektronines cigaretes, patiria bent dvigubai didesnę riziką vėliau pradėti rūkyti įprastas cigaretes.

30. Rūkantieji patiria žymiai didesnę riziką susirgti nosies, sinusų, inkstų, kepenų, kasos, skrandžio, kiaušidžių, šlapimo takų vėžiu, o moterys, užsikrėtusios papilomos virusu – gimdos kaklelio vėžio riziką.

31. Rūkantiesiems dažniau pasireiškia su amžiumi susijusi geltonosios dėmės degeneracija – būklė, dėl kurios negrįžtamai prarandama rega.

32. Suaugę rūkaliai dažniau patiria klausos praradimą.

33. Rūkantieji visą gyvenimą vidutiniškai praranda bent 10 gyvenimo metų.

34. Kiekvieną kartą surūkius cigaretę, į organizmą patenka toksinai ir kancerogenai, iš viso mažiausiai 70 cheminių medžiagų sukeliančių vėžį.

35. Rūkantieji patiria didesnę riziką susirgti diabetu.

36. Rūkymas yra demencijos rizikos veiksnys.

37. Apytiksliai 14% Alzheimerio ligos atvejų visame pasaulyje galima priskirti būtent rūkymui.

38. Rūkančioms moterims dažniau pasireiškia skausmingos mėnesinės ir sunkesni menopauzės simptomai.

39. Rūkančioms moterims menopauzė pasireiškia 1–4 metais anksčiau, nes rūkant sumažėja kiaušialąsčių susidarymas, dėl to prarandama reprodukcinė funkcija ir sumažėja estrogeno lygis.

40. Tabako dūmai sumažina deguonies patekimą į audinius.

41. Tabako vartojimas apriboja kraujo tekėjimą, o tai gali sukelti gangreną (kūno audinių mirtį), dėl kurios prireikia pažeistų vietų amputacijos.

42. Rūkantieji labiau linkę patirti virškinimo trakto sutrikimų, tokių kaip skrandžio opos, uždegiminės žarnų ligos, susijusios su pilvo spazmais, nuolatiniu viduriavimu, karščiavimu ir tiesiosios žarnos kraujavimu bei virškinamojo trakto vėžiu.

43. Tabako vartojimas ir tabako dūmų poveikis nėštumo metu padidina vaisiaus mirties riziką.

44. Cigarečių liekanos visame pasaulyje yra viena iš dažniausiai išmetamų atliekų ir pati dažniausia šiukšlių dalis, surenkama paplūdimiuose ir pakrantėse.

45. Cigarečių likučiuose, kurie yra išmetami į aplinką ir patenka į vandenis bei dirvožemį, nustatomos tokios pavojingos medžiagos kaip arsenas, švinas, nikotinas ir formaldehidas.

46. Šiuo metu dauguma plastikinių elektroninių cigarečių skystų kasečių yra vienkartinės, o tai dar labiau didina taršą.

47. Tabako dūmuose yra trijų rūšių šiltnamio efektą sukeliančių dujų: anglies dioksido, metano ir azoto oksidų.

48. Miško kirtimas tabako auginimui turi daug rimtų pasekmių aplinkai, tarp kurių biologinės įvairovės nykimas, dirvožemio erozija, vandens tarša ir anglies dioksido kiekio padidėjimas.

49. Tabako dūmai palieka toksiškas liekanas, kurios prilimpa prie paviršių, tokių kaip sienos, grindys, drabužiai, baldai, ir kaupiasi namų dulkėse. Šie likučiai gali išlikti daugelį metų, o jų poveikis yra žalingas, ypač kūdikiams ir vaikams.

50. Tabako pramonės emisijos lygios 3 milijonams transatlantinių skrydžių.

Šaltinis: Pasaulio sveikatos organizacija

Turite klausimų? Norite pasikonsultuoti su dantų gydytoju? Susisiekite su mumis telefonu: +370 615 66655 el.paštu: info@dantumeistrai.lt

 Klinikos „Dantų meistrai“ KONTAKTAI

Džiugu pranešti, kad nuo šiol klinikos „Dantų meistrai“ techninę bazę papildė modernus odontologinis lazeris. Kiekviena nauja technologija prisideda prie dantų gydymo paslaugų kokybės gerinimo, procedūrų efektyvumo didinimo bei suteikia daugiau komforto pacientams.

Odontologinio lazerio galimybės

Naujos kartos mėlynos šviesos odontologinis lazeris klinikoje naudojamas atliekant minkštųjų burnos audinių operacijas, periodonto ligų gydymą, dantų balinimo procedūras. Vienas svarbiausių jo tikslų yra paskatinti minkštųjų burnos audinių regeneraciją, pavyzdžiui, esant aftinėms opoms, Herpes virusui, po dantų implantacijos ar kitų procedūrų.

Odontologinis lazeris operacijų metu leidžia ženkliai sumažinti paciento patiriamą diskomfortą, nes yra išvengiama kraujavimo, nereikia siūti žaizdų, šios greičiau sugyja. Be to, po operacijos lazeriu pacientai jaučia mažiau diskomforto, gali greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo, jiems dažniausiai nėra reikalingi nuskausminamieji vaistai.

Pagalba ypatingo tikslumo reikalaujančiose procedūrose

Klinikos įsigytas mėlynos šviesos odontologinis lazeris yra pranašesnis už tradicinį infraraudonos šviesos lazerį. Jo spindulys labai tiksliai ir greitai atlieka reikiamus pjūvius. Specialistams tai leidžia atlikti įvairias procedūras, kurioms reikalingas ypatingas tikslumas ir visiškai prognozuojamas gydymo rezultatas, pavyzdžiui, estetinis dantenų kontūro formavimas.

Dantų balinimas lazeriu

Mėlynos šviesos lazeris taip pat yra naudojamas efektyviam dantų balinimui. Tokia procedūra odontologo kabinete trunka iki 1 valandos. Po jos dantys gali pašviesėti nuo 2 iki net 8-10 tonų pagal „Vita Shade“ spalvų skalę. Itin svarbus šio lazerio privalumas, kad po dantų balinimo procedūros dažniausiai nepasitaiko dantų jautrumo atvejų.

Turite klausimų? Norite pasikonsultuoti su dantų gydytoju? Susisiekite su mumis telefonu: +370 615 66655 el.paštu: info@dantumeistrai.lt

 Klinikos „Dantų meistrai“ KONTAKTAI

Daugelis žmonių galvoja, kad moka puikiai valyti dantis šepetėliu. Juk atlieka šį veiksmą metų metus, tad kaip galima to nemokėti. Tačiau vertėtų susimąstyti ir savęs paklausti: „Ar tikrai viską darau teisingai?“ Dantų valymas atrodo gana paprastas veiksmas, tačiau iš tiesų pasitaiko nemažai klaidų. Nors daugelis iš jų nelemia staigių pasekmių, tačiau ilgainiui gali sukelti dantų ėduonies ir dantenų ligų riziką. Štai 5 dažniausiai pasitaikančios dantų valymo klaidos, kurias daro pacientai. Metas pasitikrinti, ar jūs viską atliekate teisingai.

Per stipriai valote

Pacientai galvoja, kad, norėdami pašalinti susidariusias apnašas, turi stipriai paspausti dantų šepetėlį. Tačiau toks požiūris yra neteisingas ir netgi žalingas burnos sveikatai. Dantis reikia valyti švelniais judesiais, kurie kuo puikiausiai pašalina apnašas. Svarbiausia yra ne spaudimo stiprumas, o pakankamas valymo laikas ir teisingi judesiai. Valantis dantis per stipriai, dantys gali greičiau dilti ir formuotis dantenų recesija.

Per ilgai naudojate dantų šepetėlį

Ar žinote, kiek laiko jau naudojate dabartinį savo šepetėlį? Atidarius naują pakuotę vertėtų įsiminti datą. Vidutinė dantų šepetėlio gyvavimo trukmė yra trys mėnesiai. Maždaug po 200 kartų panaudojimo jo šeriai nusidėvi, iškrypsta ir nebegali taip gerai atlikti valymo funkcijos. Dėl to rekomenduojama dantų šepetėlį keisti kas 2-3 mėnesius.

Valydami dantis skubate

Nuolatinis skubėjimas yra įaugęs į mūsų pasąmonę. Skubame valgyti, skubame į darbą, skubame ir valytis dantis. Tokia yra mūsų kasdienybė. Tačiau tai reiškia nepakankamai gerą dantų išsivalymą ir dėl to vėliau kylančias problemas: ėduonį, dantenų ligas. Rekomenduojama dantų valymui skirti 2 minutes. Tai pakankamas laikas, per kurį pašalinamos susikaupusios apnašos, o pastoje esantis fluoridas patenka į dantis. Tam, kad geriau orientuotumėtės laike, galima naudoti smėlio laikroduką, telefono laikmatį arba elektroninį šepetėlį su įmontuotu laikmačiu.

Nevalote liežuvio

Norint, kad burna būtų sveika ir švari, nepakanka išsivalyti vien tik dantų. Bakterijos gyvena ir ant jūsų liežuvio. Dažnai jos sukelia nemalonų burnos kvapą, todėl vertėtų nepamiršti ir liežuvio higienos. Tam galima naudoti specialią valymo priemonę arba paprastą dantų šepetėlį, kurio kitoje pusėje dažniausiai būna liežuvio grandiklis.

Nenaudojate dantų siūlo

Tai viena dažniausių klaidų, kurią daro pacientai. Svarbu žinoti, kad net ir labai kruopščiai išsivalius dantis, smulkūs maisto likučiai gali likti įstrigę atokiausiuose tarpdančių kampeliuose, kurių šepetėlis negali pasiekti. Ilgam čia pasilikę, jie tampa ėduonies priežastimi. Štai kodėl tokia didelė dalis dantų gedimų pasitaiko būtent tarpdančiuose. Norint efektyviai juos išvalyti, reikėtų bent kartą per dieną dantų siūlu perbraukti kiekvieną tarpelį.

Taigi, kiek klaidų iš čia aprašytų kasdien darote? Jei nei vienos, tuomet sveikiname – esate dantų valymo čempionas. Turėtumėte tęsti savo nepriekaištingą burnos higieną. O jeigu radote vietų, kurias galėtumėte patobulinti, dabar pats metas pradėti formuoti naujus burnos higienos įpročius. Tai netgi gali būti vienas iš jūsų naujųjų metų tikslų!

Turite klausimų? Norite pasikonsultuoti su dantų gydytoju? Susisiekite su mumis telefonu: +370 615 66655 el.paštu: info@dantumeistrai.lt

 Klinikos „Dantų meistrai“ KONTAKTAI

Komfortiškas dantų gydymas prasideda nuo beskausmės nejautros. Neretam žmogui pačią didžiausią baimę kelia ne pats dantų gydymas, o nejautros injekcija. Adatos vaizdas, dūrio skausmas ir po visko sekantis ilgalaikis audinių nutirpimas lemia tai, kad daugelis atidėlioja ar visai vengia taip reikalingo dantų gydymo. Tačiau pagaliau net ir vaistų suleidimas prieš pradedant gydymą gali būti visiškai beskausmis! Tai leidžia užtikrinti naujasis klinikos įsigytas aparatas „QuickSleeper5“. Nuo šiol nebereikia baimintis nei vienos sekundės praleistos odontologo kabinete.

Koks šio prietaiso veikimo principas?

Naudojant „QuickSleeper5“ nejautra atliekama labai švelniai ir trunka šiek tiek ilgiau. Anestetinė medžiaga yra suleidžiama tiesiai į spongiozinį kaulą. Šis kaulas neturi įnervacijos, taigi pacientas nejaučia jokio skausmo dūrio metu. Nejautra suveikia iš karto ir nėra reikalingas joks papildomas liežuvio ar gomurio nuskausminimas.

Kokie yra šio metodo privalumai?

„QuickSleeper5“ puikiai tinka jautresniems ar turintiems dantų gydymo baimę žmonėms, nes jis leidžia eliminuoti tokius nemalonius pojūčius kaip dūrio skausmas ir nutirpimas. Jeigu neskausmingas dantų gydymas odontologijoje taikomas jau seniai, tai pats nuskausminimo procesas ir adatos dūris iki šiol dar keldavo baimę. Be to, įprastą nuskausminimą dažnai lydi nesmagūs pašaliniai efektai, pavyzdžiui, pasibaigus procedūrai, dar ilgai jaučiamas lūpos ir dalies veido nutirpimas.

Nejautra su „QuickSleeper5“ pasižymi keliais esminiais privalumais:

• Dantų nejautros injekcija atliekama BE JOKIO SKAUSMO;
• Nejautra SUVEIKIA IŠ KARTO, tad nereikia ilgai laukti;
• Procedūros metu NUSKAUSMINAMI TIK GYDOMI AUDINIAI, o aplinkiniai minkštieji audiniai, tokie kaip žandas, liežuvis, smakras, aptirpsta labai lengvai;
• Po procedūros itin GREITAI PRAEINA NUTIRPIMO JAUSMAS;
• Po gydymo galima GREIČIAU PRADĖTI VALGYTI;
• SUMAŽĖJA ĮSIKANDIMO RIZIKA žandų vidinėje pusėje, lūpose. 

Prieš kokias procedūras atliekama tokia nejautra?

Dantų nejautra su „QuickSleeper5“ atliekama prieš įvairias dantų gydymo procedūras (pavyzdžiui, plombavimą, kanalų gydymą), dantų rovimą, pulpito gydymą. Implantacijos metu ir raunant protinius dantis ji gali būti panaudojama ne visais atvejais.

Ar šis nuskausminimo būdas gali būti taikomas ir vaikams?

Taip. Šis nuskausminimas yra atliekamas tiek prieš vaikų, tiek ir suaugusiųjų dantų gydymą.

Kiek dantų galima nuskausminti šiuo būdu?

Šiuo aparatu galima nuskausminti iki aštuonių dantų, priklausomai nuo poreikio ir asmeninio gydymo plano. Prieš procedūrą odontologas tiksliai apskaičiuoja, kiek reikia suleisti nuskausminamųjų pagal tai, kiek dantų bus gydoma, kiek laiko planuojama procedūra bei koks yra kaulo tūris.

Kiek laiko tęsiasi nejautra?

Suleidus vieną injekciją su „QuickSleeper5“, nejautra trunka nuo 45 iki 60 minučių. 

Turite klausimų? Norite pasikonsultuoti su dantų gydytoju? Susisiekite su mumis telefonu: +370 615 66655 el.paštu: info@dantumeistrai.lt

 Klinikos „Dantų meistrai“ KONTAKTAI